Gruodžio 8 dieną Užsienio reikalų ministerija surengė jau tradicine tapusią konferenciją Europos Sąjungos (ES) tema „ES ateities kryžkelė: plėstis, reformuotis, siekti strateginės autonomijos?“. Renginyje dalyvavę Lietuvos ES politikos formuotojai, akademikai ir ekspertai daugiausia dėmesio skyrė ES plėtros, ES institucinių reformų poreikio, visuomenės įtraukimo į ES sprendimų priėmimą bei atviro strateginio savarankiškumo klausimams.
Konferencijos pradžioje užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė atkreipė dėmesį, jog kitais metais prasidės naujas ES politinis ciklas – bus renkamas naujas Europos Parlamentas ir skiriama nauja Europos Komisija. Kitų metų birželį numatoma priimti ES strateginę darbotvarkę 2024–2029 m., nubrėšiančią svarbiausias strategines ES veiklos kryptis.
„Darbotvarkėje Lietuvai svarbiausia bus tolesnė parama Ukrainai, saugumas ir gynyba bei ES plėtra“, – pabrėžė viceministrė.
Viceministrė akcentavo, kad ES plėtra – sėkmingiausia ES politika, siekiant Europos žemyne įtvirtinti taiką, saugumą ir gerovę: „Šiuo metu vyksta derybos – kada, kaip ir kiek plėsis ES. Lietuva pasisako už spartų, kokybišką ir nuopelnais grįstą plėtros procesą.“
Viceministrė taip pat išskyrė ES Bendros saugumo ir gynybos politikos svarbą. „ES vieningumas Rusijos karo prieš Ukrainą akivaizdoje aiškiai parodė, kad ES gali būti ne tik gerovės, bet ir gynybos sąjunga“, – sakė viceministrė.
Renginio įžanginėje sesijoje apie Lietuvos ES politikos klausimus taip pat diskutavo Prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė, Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Rolandas Kriščiūnas, Seimo Pirmininko pavaduotoja, Europos reikalų komiteto pirmininkė Radvilė Morkūnaitė–Mikulėnienė bei Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis.
Konferencijos dalyviai įžvalgomis dalinosi keturiose teminėse diskusijose. Pirmoji buvo skirta aptarti pasirengimą ES plėtrai, ją skatinančius veiksnius ir kliūtis, taip pat Lietuvos prioritetus bei darbus, kuriuos reikia padaryti šioje srityje.
Antrojoje diskusijoje buvo svarstomas ES institucinių reformų klausimas – ar siekiant sklandžios būsimos plėtros tikrai reikia ES institucinių reformų, o gal Lisabonos sutartimi nustatyta ES institucinė sąranga galėtų sėkmingai veikti ir į ES įstojus keletui naujų šalių. Taip pat diskutuota, ar sprendimų priėmimas kvalifikuota balsų dauguma padėtų užtikrinti didesnį ES sprendimų priėmimo efektyvumą, o galbūt kaip tik mažintų pasitikėjimą tarp ES valstybių narių.
Trečioji teminė diskusija ieškojo būdų kaip didinti visuomenės susidomėjimą ir įsitraukimą į ES sprendimų priėmimo procesą bei išlaikyti aukštą visuomenės paramą ES projektui. Aptarti būdai, kuriais galima komunikuoti narystės ES naudą Lietuvos visuomenei, ne tik informuojant ją apie ES reikalus, bet ir išgirstant piliečius bei jų lūkesčius.
Galiausiai, ketvirtoji diskusija skyrė dėmesio ES strateginės autonomijos klausimui, kokiais būdais ES gali stiprinti savo ekonominį saugumą ir atsakyti į globalius ekonominius ir saugumo iššūkius. Taip pat aptarti Lietuvos interesai ES strateginės autonomijos kontekste.
