A. Žuko nuotr. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dėkoja Valstybės kontrolei už įžvalgas, padėsiančias geriau įvertinti pedagogų poreikio ir pritraukimo situaciją. Suprantame, kad sistemą dar reikia tobulinti, kad ne tik kuo daugiau studentų būtų pritraukta į pedagogikos studijas, bet ir jie įsitvirtintų mokyklose.
Tam reikia nuoseklių ir ilgalaikių priemonių, kurios kartu pradėtos taikyti tik prieš dvejus metus. Tai virš 300 Eur siekiančios tikslinės stipendijos įstojusiesiems į didžiausio poreikio pedagogikos specialybes ir virš 500 Eur paskutiniame kurse sudariusiesiems išankstines darbo sutartis. Neribojamas priėmimas į didžiausios poreikio pedagogikos specializacijas, atvertas kelias pradėti dirbti mokytoju ir tuo pačiu įgyti pedagogo kvalifikaciją, valstybė skiria finansavimą antrai kvalifikacijai įgyti ir mokyti kito dalyko. Nuosekliai didinamas darbo užmokestis.
Ir rezultatų jau yra, nors ir siekiama geresnių.
Kaip pabrėžia ir Valstybės kontrolė, galima stebėti pedagogo profesijos patrauklumo didėjimą – per trejus metus pasirinkusiųjų studijuoti pedagogiką skaičius padidėjo 3 kartus, o 2023 m. prioritetines specializacijas rinkosi daugiau įstojusiųjų į I pakopos valstybės finansuojamas vietas.
Ministerijos inicijuota parama pedagogikos studentams padėjo pritraukti daugiau būsimų didžiausio poreikio specializacijų mokytojų. Šiemet galima matyti itin išaugusį susidomėjimą pedagogikos studijomis: 2022–2023 m. m. jas rinkosi 1,65 tūkst. studentų, o 2023–2024 m. m. – beveik 2 tūkst. studentų, t. y. 21 proc. daugiau.
LAMA BPO duomenimis, prioritetines pedagogikos specializacijas šiemet pasirinko 651 studentas (471 – VF, 180 – VNF studijų vietos). Susidomėjimas prioritetinėmis specializacijomis, palyginus su praėjusių metų skaičiais, išaugo beveik pusantro karto. Ypač padaugėjo įstojusiųjų į pradinį ugdymą (beveik dviem trečdaliais daugiau nei pernai), specialiąją pedagogiką (50 proc. daugiau nei pernai).
Kaip teisingai pastebėta Valstybės kontrolės pranešime, dalykų mokytojų, pavyzdžiui, matematikos, chemijos, biologijos ir kt., poreikį užtikrinti padeda profesinės ir gretutinės studijos. Tikimasi, kad šiemet į šias studijas, kaip ir pernai, įstos apie 800 studentų – tiek, kiek priimta pernai, priėmimas į šias vietas dar vyksta.
Valstybės kontrolės teiginys, jog mokyklose neįsidarbina beveik pusė (46 proc.) pedagogikos studijų absolventų, nėra teisingas. Absolventų, baigusių pedagogikas studijas, įsidarbinamumas nuosekliai auga, trumpėja ir laikotarpis, per kurį po studijų įsidarbinama. Ministerijos duomenimis, 2022 m. mokyklose dirbo du trečdaliai šių studijų absolventų, jie įsidarbino dar studijų baigimo metais.
Savivaldybės savo ruožtu taip pat taiko įvairias pritraukimo, skatinimo priemones, pavyzdžiui, finansuoja mokytojų kvalifikacijos įgijimą, skiria išmoką įsikūrimui ir kt. Ministerija labai skatina savivaldybes ir mokyklas prisidėti prie naujų pedagogų pritraukimo. Mokyklos, kaip ir kitos organizacijos, konkuruoja dėl geriausių žmonių su verslu. Tad daug reikšmės turi tai, ar mokyklos vadovas geba palaikyti motyvuojančią, kurti skatinančią darbo aplinką, užtikrinti darbo vietos patrauklumą.
