Ministrė M. Navickienė: globos namų perdavimas savivaldybėms – kokybiškos paslaugos dar arčiau žmogaus

Aukštelkės socialinės globos namai perduodami Šiaulių r. savivaldybei. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija reguliariai savivaldybėms perduoda jai pavaldžius globos namus. Nuo 2019 m. savivaldybėms ministerija perdavė 7 socialinės globos įstaigas: 4 vaikų globos namus, 2 globos namus senyvo amžiaus žmonėms ir 1 suaugusiems, turintiems intelekto ar psichosocialinę negalią. Šiuo metu yra pateikti dar 4 pasiūlymai savivaldybėms perimti iš ministerijos socialines globos įstaigas.

Šiandien socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė su savivaldybės atstovais 14:30 val. pasirašys Aukštelkės socialinės globos namų perdavimo dokumentus. Taip pat aplankys Kuršėnų šeimos namus, susitiks su Šiaulių rajono savivaldybės vadovybe, administracijos darbuotojais, nevyriausybinių organizacijų atstovais. 

Aukštelkės socialinės globos namai užtikrina socialinę globą suaugusiems žmonėms, turintiems negalią, dėl kurios jie negali gyventi savarankiškai, ir kuriems būtina nuolatinė specialistų priežiūra. Šiuo metu socialinę globą čia gauna daugiau nei 180 žmonių. Beveik pusė jų – senyvo amžiaus asmenys. Ministerija Šiaulių rajono savivaldybei perduos 186 tūkst. eurų, kad šiemet būtų užtikrinta įstaigos veikla, o kitus 5 metus papildomai bus skiriama po 423 tūkst. eurų kasmet. 

„Už socialinių paslaugų organizavimą savo teritorijos gyventojams yra atsakingos savivaldybės ir jos geriausiai žino kokių paslaugų jos teritorijoje gyventojams reikia labiausiai. Kartu svarbu, kad savivaldybėse didėtų socialinės globos paslaugų senyvo amžiaus žmonėms pasiūla ir būtų plečiamas šių socialinių paslaugų tinklas. Valstybė prisideda skirdama valstybės biudžeto specialiąsias tikslines dotacijas savivaldybių biudžetams, kad žmonėms, turintiems sunkią negalią, būtų teikiama socialinė globa“, – sako ministrė M. Navickienė.

Pasak ministrės M. Navickienės, pagyvenusių žmonių socialinės globos įstaigas turi beveik visos savivaldybės, tačiau poreikis apsigyventi globos namuose nėra tenkinamas 100 proc. Žmonėms, norintiems apsigyventi kai kuriuose globos namuose, tenka palaukti eilėje. Nors savivaldybės organizuoja alternatyvių paslaugų teikimą (pagalbą asmens namuose, integralią pagalbą, dienos socialinę globą, apgyvendinimą savarankiško gyvenimo namuose), senstant visuomenei, ilgalaikės socialinės globos paslaugų poreikis didėja visose savivaldybėse. 

2023 m. vasario 1 d. eilėse apsigyventi į senyvo amžiaus asmenų socialinės globos namus laukė 485 žmonės: 453 apsigyventi ilgam laikui, 32 – trumpalaikei socialinei globai. 

Gera žinia, kad mažėja gyventojų skaičius globos įstaigose suaugusiems, turintiems negalią. Šalyje veikia apie 50 grupinio gyvenimo namų, juose gyvena daugiau kaip 400 žmonių, turinčių negalią. Taip pat veikia 7 bendruomeniniai namai vaikams su negalia, kuriuose gyveno apie 50 vaikų. 

Valstybės duomenų agentūros preliminariais duomenimis, 2022 m. Lietuvoje ilgalaikę institucinę socialinę globą suaugusiems žmonėms, turintiems negalią, ir senyvo amžiaus žmonėms teikia 183 įstaigos, kuriose yra 13 299 vietų ilgalaikei socialinei globai. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pavaldžios 32 socialinės globos įstaigos. Iš jų 3 įstaigos skirtos vaikams ir suaugusiems asmenims su negalia, 3 – senyvo amžiaus žmonėms ir 29 įstaigos – suaugusiems asmenims, turintiems  intelekto ar psichosocialinę negalią. Šiemet šiose įstaigose gali gyventi iki beveik 5750  žmonių: absoliuti dauguma vietų skirtos žmonėms stacionariuose įstaigų padaliniuose, apie 390 vietų – grupinio gyvenimo namuose. Suaugusiems žmonėms, turintiems intelekto ir psichosocialinę negalią, gyvenantiems stacionariuose įstaigų padaliniuose, skirtos apie 5310 vietų, grupinio gyvenimo namuose – 335 vietos. Vaikams su negalia, gyvenantiems stacionariuose įstaigų padaliniuose, patvirtintos 36 vietos ir 30 vietų bendruomeniniuose vaikų globos namuose. 

Įgyvendinant vieną iš 2021-2027 m. ES investicijų programos lėšomis finansuojamos regioninės pažangos priemonės „Sumažinti pažeidžiamų visuomenės grupių gerovės teritorinius skirtumus“ veiklų, numatoma kurti arba modernizuoti socialinių paslaugų įstaigų senyvo amžiaus asmenims infrastruktūrą, t. y. savarankiško gyvenimo namus ir globos namus. Taip pat numatoma remti globos namų ir bendruomeninių paslaugų aplinkos pritaikymą Alzheimerio liga, senatvine demencija sergantiems asmenims, negalią turintiems asmenims. Bus diegiamos skaitmeninės, technologinės, inžinerinės ir kitos paslaugų infrastruktūros inovacijos, leidžiančios pagerinti tikslinių grupių asmenų savarankiškumą ir gyvenimo kokybę.  

Kadangi nuo 2030 m. suaugusiems žmonėms su negalia ilgalaikė socialinė globa negali būti pradedama naujai teikti socialinės globos namuose, išskyrus specializuotus slaugos ir socialinės globos namus, ir toliau visose šalies savivaldybėse planuojama plėtoti atvejo vadybos, socialinių dirbtuvių, pagalbos priimant sprendimus, su apgyvendinimu susijusias paslaugas, užtikrinančias negalią turinčių žmonių teises ir individualius poreikius. 

Visos naujo laikotarpio žmonių su negalia globos institucinei pertvarkai skirtos lėšos yra atiduotos regionams, todėl iki 2030 m. visose savivaldybėse turi būti suplanuotos ir įgyvendintos alternatyvios ir įvairios bendruomeninės paslaugos, kurios užtikrintų negalią turinčių asmenų ir jų šeimų savarankišką gyvenimą bendruomenėje.