Gruodžio 19 dieną Užsienio reikalų ministerijoje vyko Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministerijų Rytų kaimynystės politikos direktorių konsultacijos. Susitikimo metu aptarti Rusijos karo prieš Ukrainą, Europos Sąjungos (ES) plėtros į Rytus, Baltarusijos, Pietų Kaukazo, Vidurio Azijos ir Rytų partnerystės politikos klausimai.
Baltijos valstybių ir Vokietijos atstovai vieningai smerkė tebesitęsiančią Rusijos agresiją prieš Ukrainą, taip pat aptarė būdus padėti Ukrainai ir jos žmonėms atsilaikyti prieš agresorių ir jį nugalėti. Apsikeista nuomonėmis tarptautinių saugumo įsipareigojimų Ukrainai, Rusijos atsakomybės užtikrinimo, ES sankcijų Rusijai, įšaldytų Rusijos lėšų panaudojimo, Rusijos ir Baltarusijos tarptautinės izoliacijos klausimais.
Konsultacijų metu vieningai sutarta dėl paramos Ukrainai tęstinumo – pabrėžta, kad Lietuva ir kitos Baltijos šalys yra lyderės pagal suteiktą paramą Ukrainai, skaičiuojant nuo BVP. Svarstyti konkretūs veiksmai siekiant sutarimo ateinančių metų pradžioje Europos Vadovų Tarybos lygiu sutarti dėl paramos Ukrainai paketo (50 mlrd. EUR). Lietuvos pusė pabrėžė Europos taikos priemonės tęstinumo užtikrinimo svarbą, per šią priemonę toliau reikšmingai remiant Ukrainą.
Diskutuojant ES plėtros į Rytus klausimu, vieningai pasidžiaugta 2023 metų gruodžio 14–15 d. Europos Vadovų Tarybos rezultatais dėl Ukrainos ir Moldovos stojimo į ES derybų pradžios bei kandidatės statuso suteikimo Sakartvelui, taip pat pabrėžta būtinybė siekti kiek galima greičiau pradėti teisės atitikties vertinimą ir sušaukti realią derybų pradžią žymėsiančias Tarpvyriausybines konferencijas. Ukrainos ir Moldovos laukia sudėtingas derybų procesas, todėl reikia padėti šioms šalims jų europinės integracijos kelyje savo ekspertine patirtimi ir prisidedant prie šių šalių administracinių gebėjimų stiprinimo.
Baltarusijos klausimu vieningai sutarta, kad būtina tęsti paramą demokratinėms Baltarusijos jėgoms, toliau kelti politinių kalinių klausimą. Svarbu užtikrinti, kad Baltarusijos klausimas ir toliau išliktų ES darbotvarkėje.
Susitikime taip pat aptarti regioninio saugumo Pietų Kaukaze, ES paramos Armėnijai klausimai. Konsultacijų dalyviai sutarė, kad būtina atnaujinti Rytų partnerystės politiką, peržiūrėti ES turimus instrumentus, juos labiau pritaikyti Rytų partnerių poreikiams. Diskusijose taip pat paliestas ES strategijos Vidurinei Azijai klausimas, su tuo susiję junglumo ir šalių piliečių mobilumo aspektai.