Vyriausybei teikiamas Sporto įstatymo pakeitimų projektas: dėmesio centre – aukšto meistriškumo sporto finansavimas, sportininkų teisių apsauga, sporto organizacijų stiprinimas

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija Vyriausybei pateikė Sporto įstatymų pakeitimų projektą. Su sporto bendruomene aptartais įstatymo pakeitimais siekiama tobulinti aukšto meistriškumo sporto ir sporto šakų plėtojimo finansavimo mechanizmą, numatyti priemones sportininkų pamainos auginimui, įsteigti sportininkų teisių atstovo institutą, atlikti kitus svarbius pakeitimus. 

„Norime sudaryti kuo geresnes sąlygas auginti aukšto meistriškumo sportininkų pamainą, tad siūlomi Sporto įstatymo pakeitimai nukreipti į tai. Kaip ir esame sutarę su sporto bendruomene, pokyčiai įsigaliotų jau pasibaigus šiam olimpiniam ciklui, nuo 2025-ųjų. Dėkoju sporto bendruomenei už nuomones, diskusijas, kurių buvo tikrai ne viena“,– sako švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Aistė Zedelytė-Kaminskė. 

Siūlomos finansavimo priemonės 

Sporto įstatymo pakeitimų projekte siūloma įstatymu įtvirtinti bendruosius vertinimo kriterijus, pagal kuriuos sporto šakų federacijoms būtų skirstomos valstybės biudžeto lėšos sporto programoms, išskiriant vertinimo kriterijus aukšto meistriškumo sportui ir sporto šakų plėtojimui ir populiarinimui per fizinį aktyvumą. Atsirastų nauja priemonė sporto šakų federacijoms – sporto šakos plėtojimas ir populiarinimas, – nukreipta į fizinio aktyvumo veiklų skatinimą, sykiu ji sudarytų galimybę federacijoms atrasti ir pritraukti į sportą vaikų. 

Taip pat siūloma sudaryti teisines galimybes sporto organizacijoms finansuoti ne tik išskirtinių sportinių gabumų turinčius vaikus, bet ir 18-23 metų sportuojančius jaunuolius. Kartu siūloma bendrojo ugdymo mokyklose įsteigti atskiras klases, sudarant galimybes mokiniams sportininkams siekti aukšto meistriškumo sporto laimėjimų. Visos šios priemonės sudarys sąlygas ir paskatins sportinės pamainos auginimą. Valstybės lėšos sporto šakų federacijoms būtų skiriamos ne tik sportininkams rengti ar dalyvauti varžybose, bet ir sportininkų pamainos paieškai, sporto šakos masiškumui finansuoti.

ŠMSM siūlomais pakeitimais taip pat siekiama sudaryti galimybes finansuoti skėtines sporto organizacijas, Lietuvos tautinio ir paralimpinio komitetų organizuojamas fizinio aktyvumo, sportinio švietimo ir kitas veiklas, sukurti nacionalinių skėtinių nevyriausybinių organizacijų institucinio stiprinimo finansavimo mechanizmą. 

Sportininkų teisių apsauga, didesnė sporto organizacijų atsakomybė

Svarbus pokytis – sportininkų teisių atstovo įtvirtinimas įstatyme. Lietuvoje nėra sukurto sportininkų teisių gynimo instituto, kuris konsultuotų sportininkus apie jų teises ir pareigas, padėtų sportininkams spręsti kilusius ginčus. Šiuo metu dažniausiai pasitaikantys skundai iš sportininkų yra dėl nesutarimų su sporto šakų federacijomis. 

Siekiant sporto šakų federacijų ir sporto organizacijų veiklą grįsti gerojo valdymo principais stiprinama ir sporto organizacijų atsakomybė: siūloma nustatyti griežtesnius reikalavimus dėl asmenų teistumo, įskaitant administracines nuobaudas, siekiant sporto šakų federacijoms gauti valstybės biudžeto lėšų. Valstybės biudžeto lėšos nebūtų skiriamos sporto organizacijoms, kurios grubiai pažeidė darbuotojų teises (pvz., nelegalaus darbo ar pavojingų darbo sąlygų sudarymo atvejais) bei pamynusiems asmenų lygiateisiškumo principą (pvz., diskriminacijos, priekabiavimo atvejais) ir kt. 

Įstatymo pakeitimai suteiktų daugiau funkcijų ir galios Nacionalinei sporto tarybai (NST) – siūloma papildomai pavesti NST svarstyti galimų nacionalinių fizinio aktyvumo programų kryptis, bendruosius vertinimo kriterijus, suteikiant teisę teikti ir išvadas svarstomais klausimais. 

Daugiau laiko mokytis treneriams

Taip pat siūloma sudaryti teisines prielaidas kitose valstybėse įgytos trenerio profesinės kvalifikacijos pripažinimui, pratęsti kūno kultūros ir sporto veiklos leidimų terminą iki 2029 m. rugsėjo 1 d., su sąlyga, kad per 2 metus įsigaliojus įstatymui leidimus turintys asmenys pradės atitinkamus mokymus arba studijas. 

Augo finansavimas, didėjo valstybės stipendijos

Pokyčių per šios Vyriausybės darbo metu Lietuvos sporte netrūko. Pirmiausia valstybės finansavimas sportui didėjo – nuo 50 mln. eurų 2021 m. iki beveik 77 mln. eurų 2024 m. Iš jų, dėl Loterijų įstatymo finansavimo modelio pasikeitimo, aukšto meistriškumo sporto finansavimas padidėjo beveik 84 proc. – nuo beveik 16 mln. 2021 m. eurų iki beveik 30 mln. eurų 2023 m. 

2021 m. įsteigus Nacionalinę sporto agentūrą, ji iš ŠMSM perėmė sporto politikos įgyvendinimą, siekiant efektyviau valdyti valstybės biudžeto lėšas, padedant sporto organizacijoms diegti organizacijų gerojo valdymo principus, užtikrinant skaidrumą sporto federacijose.

2021 m. Seimui patvirtinus ŠMSM pasiūlytus Sporto įstatymo pakeitimus, padidinti ir sulyginti valstybės stipendijų dydžiai turintiems negalią ir neturintiems negalios sportininkams, išplėstas stipendijos gavėjų ratas. Svarbus pokytis – stipendijų gavėjams užtikrintos socialinės garantijos, pensijų, ligos ir motinystės socialinio draudimo, privalomojo sveikatos draudimo įmokos už valstybės stipendijas. Šiais metais valstybės stipendijoms numatyta beveik 6 mln. Eur.

Patvirtinta priemonė siekiant sportininkų dvigubos karjeros skatinimo – nuo studijų paskolos grąžinimo bus atleidžiami ir valstybės nefinansuojamose studijų vietose studijuojantys aukšto meistriškumo sportininkai. Šia iniciatyva siekiama palengvinti sportininkų siekį įgyti išsilavinimą sportuojant ir lengviau įsilieti į darbo rinką baigus sportinę karjerą.

Jau patvirtinti Sporto registro nuostatai. 2023 m. gruodį pradėti registro programavimo darbai. Planuojama, kad Sporto registras startuos šiemet liepą. 

Vyriausybei patvirtinus Sporto įstatymo projektą, jis bus teikiamas Seimui.