Šiandien, Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos Aukšto lygio savaitės metu vykusioje pasirašymo ceremonijoje, Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis Lietuvos vardu pasirašė Jungtinių Tautų teisės konvencija grindžiamą susitarimą dėl jūrų biologinės įvairovės išsaugojimo ir tausaus jos naudojimo nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose rajonuose. Lietuva yra viena iš 52 valstybių, prisijungusių prie Didelio užmojo koalicijos dėl BBNJ (High Ambition Coalition on BBNJ) ir sutarties pasirašymas, kartu su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, leis pradėti sutarties ratifikacijos procesą.
BBNJ susitarimu sprendžiamas jūrų biologinės įvairovės išsaugojimo ir tausaus jos naudojimo nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose rajonuose klausimas. Tokie rajonai užima beveik du trečdalius pasaulio vandenynų ir apie 95 proc. jų tūrio ir apima atvirąją jūrą ir tarptautinę jūros dugno teritoriją. Sudarius BBNJ susitarimą bus galima geriau apsaugoti ir valdyti jūrų biologinę įvairovę nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose rajonuose. Susitarimas visų pirma apima klausimus, susijusius su jūrų genetiniais ištekliais, įskaitant naudos pasidalijimo klausimus, tokias priemones kaip atskiriems rajonams skirtos valdymo priemonės ir saugomas jūrų teritorijas, poveikio aplinkai vertinimus, pajėgumų stiprinimą ir jūrų technologijų perdavimą.
BBNJ susitarimas yra trečiasis JT jūrų teisės konvencija grindžiamas įgyvendinimo susitarimas, kurio šalys yra ES ir jos valstybės narės. Sudarius susitarimą JT jūrų teisės konvencija tampa labiau suderinta su pokyčiais ir iššūkiais, susijusiais su jūrų biologine įvairove, kurių atsirado nuo Konvencijos sudarymo 1982 m. Juo taip pat bus toliau remiamas JT darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m., visų pirma jos 14-ojo darnaus vystymosi tikslo („gyvybė vandenyse“), įgyvendinimas. BBNJ susitarimu taip pat padedama siekti Pasaulinėje biologinės įvairovės strategijoje nustatytų tikslų ir uždavinių, visų pirma tikslo iki 2030 m. užtikrinti veiksmingą bent 30 proc. pasaulio sausumos, vidaus vandenų, pakrančių zonų ir vandenynų išsaugojimą ir valdymą. Be to, juo remiamas Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (UNFCCC) ir Paryžiaus
