Balandžio 20–21 dienomis Vilniuje surengta konferencija, pirmą kartą subūrusi NATO valstybių narių ir partnerių iš Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono atstovus bendrai diskusijai apie daugialypius saugumo iššūkius ir glaudesnio bendradarbiavimo gaires.
Nauja saugumo situacija, vis didėjantis autokratinių valstybių bendradarbiavimas, siekiant perrašyti tarptautinės tvarkos taisykles, reikalauja mūsų vieningo atsako. Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono šalys, kartu su Japonija, Pietų Korėja, Australija ir Naująja Zelandija, yra natūralios NATO partnerės, su kuriomis mus sieja bendros vertybės, ekonominiai ir saugumo interesai. Naujų iššūkių laikais ši partnerystė turi būti stiprinama, nes mūsų regionų saugumas yra nedalomas“, – konferencijos atidarymo kalboje sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Lietuvos diplomatijos vadovas taip pat akcentavo ir tai, kad ekonominiai santykiai neatsiejami nuo geopolitinių interesų.„Ekonominis ir diplomatinis bendradarbiavimas su autokratijomis gilina Europos priklausomybę nuo autokratijų. Naujausių laikų istorija rodo, kad šios priklausomybės atėjus laikui gali būti panaudotos prieš mus. Ar tikrai norime būti pavojingai priklausomi nuo Kinijos dėl išteklių, kuriuos naudojame kurdami savo tvarią ateitį?“, – savo kalboje pažymėjo G. Landsbergis.
Renginyje dalyvavo NATO valstybių narių ir Japonijos, Pietų Korėjos, Australijos, Naujosios Zelandijos atstovai bei mokslinių institutų ir nevyriausybinių organizacijų ekspertai. Konferencijos viešoje sesijoje pranešimus skaitė viceministras Egidijus Meilūnas bei NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Dan Mircea Geoană, taip pat Pietų Korėjos viceministras globaliais ir daugiašaliais santykiais Park Yong-Min, JAV valstybės departamento Kinijos klausimų koordinatorius Rick Waters, Europos Sąjungos specialusis pasiuntinys Indijos ir Ramiojo vandenynų regionui Richard Tibbels ir Japonijos ambasadorius Lietuvoje Tetsu Ozaki.
Uždarose sesijose dalyviai aptarė partnerysčių stiprinimo galimybes ir įvardino prioritetines sritis, tokias kaip taisyklėmis grįstos tvarkos palaikymas ir stiprinimas, atsparumas ekonominei prievartai, kibernetinis saugumas, hibridinės grėsmės, klimato kaitos padariniai, jūrų saugumas. Diskusijų metu pasiūlyti konkretūs būdai stiprinti bendradarbiavimą šiose srityse ir sutarta dėl tolimesnių žingsnių pasiruošiant Vilniuje liepos 11–12 dienomis vykstančiam NATO viršūnių susitikimui.
Renginį organizavo Užsienio reikalų ministerija, bendradarbiaudama su German Marshall fondu. Atviros sesijos įrašą galite peržiūrėti čia.
