Ministrė A. Bilotaitė: reikalingos papildomos priemonės saugumui keliuose užtikrinti

Ministrė A. Bilotaitė: reikalingos papildomos priemonės saugumui keliuose užtikrinti

Reaguojant į pastarųjų dienų tragiškus įvykius šalies keliuose, Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė su policijos generaliniu komisaru Renatas Požėla, Kelių policijos tarnybos viršininku Vytautu Grašiu ir Susisiekimo viceministre Agne Vaiciukevičiūte aptarė eismo saugumo situaciją šalies keliuose ir nutarė inicijuoti Eismo saugumo tarybos posėdį bei parengti tarpinstitucinį planą.

„Visą šalį sukrėtusių avarijų kontekste privalome dar kartą įsivertinti, ar institucijų taikomos priemonės yra veiksmingos ir ką galėtume padaryti, jog tokių nelaimių išvengtume ateityje. Reikalingi papildomi infrastruktūriniai, teisiniai, švietimo sprendimai, jų ieškosime bendromis pastangomis“, –  teigia ministrė A. Bilotaitė.

2022 m. buvo Lietuvos keliuose išskirtinai saugūs. Be to, Lietuva yra vienintelė Europos Sąjungos valstybė, nuo 2011 m iki 2021 m. perpus sumažinusi žūčių keliuose skaičių. Tačiau, pasak ministrės, labai neramina tai, kad per 2023 m. daugiau nei trijų mėnesių laikotarpį šalyje įvykus tiek pat eismo įvykių,  žuvo daugiau nei dvigubai daugiau (49) eismo dalyvių, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Praėjusių metų pabaigoje patvirtinti Vidaus reikalų ministerijos parengti teisės aktų pakeitimai, kuriuose numatytos naujos priemonės, pavyzdžiui, automobilio konfiskavimas už pakartotinį chuliganišką vairavimą, už vairavimą, kai teisės atimtos už chuliganišką vairavimą, už pakartotinį vairavimą išgėrus ar apsvaigus, greičio viršijimą daugiau 50 km/val., taip pat kai pakartotinai vairuojama neturint teisės (ar ją praradus) vairuoti atitinkamus automobilius ar be antialkoholinio užrakto.

Taip pat padidintos baudos už kelių eismo taisyklių pažeidimus – 550-800 eurų bauda skiriama už pakartotinį chuliganišką vairavimą, 1000-1200 eurų, jei vairuojama neturint teisių, 800-1000 eurų bauda už pakartotinius pažeidimus, kuriais padaryta žala, vairuojant be teisių, apsvaigus, kai nepraėjo metai nuo bausmės įvykdymo. Baudžiamajame kodekse įvesta ilgesnė teisės vairuoti atėmimo sankcija už padarytą nusikalstamą veiklą esant neblaiviam ar apsvaigus.

Įvestos ir kitos priemonės – patikslintas draudimas vairuoti naudojant mobilųjį telefoną, nustatyti reikalavimai išlaikyti vairuotojo egzaminus ir gauti blaivumo kursų atestaciją, norint atgauti teisę vairuoti, jei taikoma antialkoholinio užrakto priemonė, įvestas vairuotojo pažymėjimo skelbimas negaliojančiu, jeigu nustatytu periodiškumu nepatikrinta vairuotojo sveikata.

Tačiau, pasak ministrės A. Bilotaitės, be švietimo ir žmonių sąmoningumo didinimo pokytį pasiekti sudėtinga, todėl visuomenės edukacijos procesas turi vykti nenutrūkstamai ir į tai būtina investuoti nuolat. Ministrės teigimu, taip pat bus svarstoma griežtinti atsakomybę pažeidėjams, apribojant socialines paslaugas ar skiriant laisvės atėmimo bausmę.

Susisiekimo ministerija, atsakinga už saugaus eismo politikos formavimą, pristatė taikomas priemones gerinant šalies kelių infrastruktūrą, vykdant viešinimo programas skirtingoms eismo dalyvių grupėms. Policija ir Kelių policija pristatė savo siūlymus dėl saugumo šalies keliuose didinimo. Jie bus svarstomi Eismo saugumo taryboje.