Nuotr. Dainiaus Labučio Keturios iš penkių švietimo profesinių sąjungų pasirašė atnaujintą Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutartį su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Sutarta, kad atlyginimai pedagogams kitąmet augs 21 proc., taip pat numatyta mažinti klases, peržiūrėti ir tobulinti mokytojų etatų skaičiavimo metodiką. Susitarimas neapsiriboja trumpalaikiu vienerių metų laikotarpiu didinant mokytojų atlyginimus – jame įsipareigojama sutarti ir dėl tolesnės švietimo darbuotojų atlyginimų augimo perspektyvos dar ketveriems metams į priekį.
„Sutarimai reikalauja ne tik beprecedenčio finansavimo iš valstybės biudžeto. Tai milžiniškas tarpinstitucinis darbas, įtraukiantis ir švietimo bendruomenę, ir savivaldą, ir socialinius partnerius.
Būtent tam norime skirti savo laiką ir resursus. Todėl derybose sutartus darbus pradedame jau šiandien. Po kelių valandų prasidės trišalis susitikimas tarp Lietuvos savivaldybių asociacijos, keturių profesinių sąjungų ir ministerijos, kuriame derinsime ikimokyklinio ugdymo ir švietimo pagalbos funkcijų finansavimą, kitus aktualius klausimus“, – po sutarties pasirašymo sakė ministras Gintautas Jakštas.
Atlyginimai didinami nuo sausio 1 dienos
Esminis sutarties pakeitimas susijęs su ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo, neformaliojo švietimo ir profesinio mokymo mokytojų darbo užmokesčio didinimu. Nuo 2024 m. sausio 1 d. skiriama papildomų lėšų darbo užmokesčiui didinti 10 proc., nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. – ne mažiau kaip 10 proc. Be to, bendrojo ugdymo mokytojų, dirbančių pagal atnaujintas programas, darbo užmokesčiui ir toliau bus skiriama 3 proc. ugdymo lėšų, kaip ir dabar nuo mokslo metų pradžios.
Siekiama įgyvendinti politinių partijų susitarimo tikslą, kad 2024 m. mokytojų vidutinis darbo užmokestis sudarytų ne mažiau kaip 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio.
Kitų metų pirmoje pusėje bus parengtas planas dėl ilgalaikio mokytojų darbo užmokesčio didinimo.
„Įsipareigojome drauge dirbti ir iki kitų metų gegužės suformuluoti konkrečią pedagogų atlyginimo didinimo perspektyvą iki 2028 metų ir parengti įgyvendinimo planą. Tokiu būdu bus sukurtos prielaidos atlyginimams augti nepriklausomai nuo politinių kadencijų. To reikalauja valstybės interesas ir tą pripažino visos derybų šalys“, – sakė G. Jakštas.
Bus peržiūrėtas etatų skaičiavimas
Bus peržiūrėta etatų skaičiavimo metodika, didžiausią dėmesį kreipiant į pradinio ugdymo mokytojų darbo krūvį, kai jie dirba 700 ir daugiau kontaktinių valandų per metus, tačiau jiems mokykloje vis tiek nesuformuojamas visas etatas, nors ir turėtų. Kartu bus parengti ir siūlymai dėl mokytojų darbo krūvio sandaros ar kitų susijusių teisės aktų tobulinimo.
Sutarti pirmieji žingsniai dėl klasių mažinimo
Nuo ateinančių mokslo metų bus griežtinamas reguliavimas, kad savivaldybės iš ministerijos nebegautų valstybės dotacijų per didelėms klasėms. Bus parengtas Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos pakeitimas, pagal kurį tais atvejais, kai nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. suformuojamos klasės, kuriose mokinių skaičius viršija nustatytą didžiausią leistiną mokinių skaičių klasėje, būtų įtvirtinta galimybė mažinti savivaldybei skirtas mokymo lėšas.
Nuo kitų mokslo metų bus įtvirtinta teisė mokyklos savininkui (daugeliu atveju – savivaldybei) didžiausią leistiną mokinių skaičių 5-12 kl. mažinti nuo 30 iki 26 mokinių, o 1-4 kl. – nuo 24 iki 22 mokinių, kur tai įmanoma dėl pakankamo mokyklų ir klasių jose skaičiaus.
Augs mokslininkų darbo užmokestis
Bus skiriamos lėšos ir mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų, darbo užmokesčiui padidinti: nuo 2024 m. sausio 1 d. – 10 procentų, nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. – ne mažiau kaip 18,7 procento. 2024 m. pabaigoje mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų
tyrėjų ir dėstytojų vidutinis darbo užmokestis sudarys ne mažiau kaip 150 procentų šalies vidutinio darbo užmokesčio, kaip kad numatyta politinių partijų susitarime dėl švietimo.
Durys Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjungai atviros
Ministras pabrėžė, kad panašūs siūlymai buvo pateikti ir penktajai profsąjungai, kuri pasirinko streiko kelią.
„Trečiadienį derybų Riešės gimnazijoje metu išgirdome, kad profsąjunga iš esmės pasirengusi pritarti daugumai iš 20-ties derybinių punktų, jei ministerija tenkins finansinius reikalavimus, t.y. tuos reikalavimus, dėl kurių mes nuo pat pradžių sakėme, kad pasiektos lubos ir erdvės lėšų didinimui nebėra. Tuomet išgirdome, kad jei finansinis pasiūlymas nedidės, susitikti neverta, nes tai yra profsąjungos raudona linija. Šiandien profsąjungai išsiųsime galutinį ministerijos pasiūlymą ir kvietimą suderinti datas sutarties pasirašymui. Finansų klausimu ministerijos pozicija išliko nuosekli. Viskas, kas buvo įmanoma, tas pateikta. Durys prisijungti Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjungai yra atviros“, – sakė G. Jakštas.
Pasirašė keturios profesinės sąjungos
Atnaujinta Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutartis po daugiau kaip mėnesį trukusių derybų pasirašyta su Lietuvos švietimo ir mokslo profesine sąjunga, Švietimo ir mokslo profesine sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimu, Lietuvos profesine sąjunga „Sandrauga“.
