Žalio pieno gamintojų privalomo savitarpio pagalbos fondo steigimo ir veiklos koncepcija, ilgalaikės Pieno strategijos poreikis, Pieno supirkimo taisyklių keitimas – šie ir kiti pieno sektoriaus atstovams ypač aktualūs klausimai šiandien buvo svarstomi Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) įvykusiame Pieno tarybos posėdyje.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas informavo tarybos narius, kad Pieno įstatymas Seimo Kaimo reikalų komitete bus svarstomas ateinantį trečiadienį. Jis taip pat pranešė, kad antradienį Žemės ūkio taryboje, be visų numatytų priemonių dėl Žaliojo kurso palengvinimo, bus pateikiami Europos Komisijos pasiūlymai, kaip gerinti ūkininkų padėtį produktų tiekimo grandinėje.
Privalomas savitarpio pagalbos fondas – galimybė pieno gamintojams jaustis saugiau
Pirmasis svarbus klausimas, aptartas tarybos posėdyje – Žalio pieno gamintojų privalomo savitarpio pagalbos fondo steigimas ir veiklos koncepcija.
„Žemės ūkis yra viena iš rizikingiausių veiklos sričių, kurią veikia tiek gamtinės sąlygos, tiek rinkos svyravimai, todėl ūkininkai neretai patiria netikėtų nuostolių. Deja, bet yra sričių, nuo kurių draudimas nedraudžia, tad savitarpio pagalbos fondai taptų realia pagalba susidūrus su sunkumais, padėtų pieno gamintojams susidoroti su svyravimais rinkose ir skatintų ūkių stabilumą bei ilgalaikę plėtrą“, – sako žemės ūkio ministras K. Navickas.
ŽŪM Strateginio planavimo skyriaus vyr. specialistė Rimantė Juodenienė pristatė naują tokio fondo – privalomojo – pasiūlymą. Jame numatytos finansavimo ir administravimo galimybės bei atsakomybės. Įnašus į tokį fondą mokėtų ir jo nariai pieno gamintojai, ir perdirbėjai.
Savitarpio pagalbos fondo pajamų šaltiniai (be fondo narių įnašų) būtų ir parama, gauta iš valstybės biudžeto, Europos Sąjungos (ES) fondų lėšų, kredito įstaigų palūkanos, mokamos už jose saugomas lėšas, juridinių ir fizinių asmenų savanoriški įnašai, pajamos iš investavimo veiklos ir kitos teisėtai gautos lėšos.
Žemės ūkio ministerija siūlo nustatyti, kad įnašus mokėtų tiek pieno gamintojai, tiek supirkėjai, proporcingus parduoto ir supirkto pieno kiekiui.
ES parama tokio fondo nariui būtų skiriama tik siekiant padengti nuostolius, viršijančius ribą, kurią sudaro bent 20 proc. ūkininko vidutinės metinės produkcijos ar pajamų, apskaičiuotų remiantis paskutinių trejų metų laikotarpiu, arba vidutinės trejų metų produkcijos ar pajamų, apskaičiuotų remiantis paskutinių penkerių metų laikotarpiu, neįskaitant didžiausios ir mažiausios vertės.
Tarybos nariai palankiai sutiko siūlomą privalomo fondo modelį, padėkojo už kokybiškai parengtą siūlymą ir kvietė diskutuoti apie valstybės paramą tiems, kurie nepasiekia numatyto gamybos lygio ir apsvarstyti įvairius galimus šio fondo modelio niuansus.
„Šio fondo reikia tam, kad kainų korekcijos taptų ne politikos, o finansų inžinerijos reikalas. Tai įmanoma tik tuomet, kai fondas bus privalomas ir visi jame dalyvaus“, – sakė perdirbėjų atstovas, pastebėdamas, kad savanorystės principu veikiantys savitarpio pagalbos fondai Lietuvoje dar nepopuliarūs.
Ūkininkų atstovai išsakė nuogąstavimus, kad perdirbėjai, žinodami apie kompensavimo galimybes, galėtų tuo piktnaudžiauti mažindami supirkimo kainas. Aptarti ir kiti siūlomo privalomo savitarpio pagalbos fondo modelio klausimai. Gauti pasiūlymai ir pastebėjmai bus apsvarstyti, diskusijos bus tęsiamos.
Pieno tarybos akiratyje – ilgalaikė Pieno strategija ir Pieno supirkimo taisyklių keitimas
Kitas svarbus tarybos aptartas klausimas – ilgalaikės Pieno strategijos poreikis. Ministerijos atstovė Rūta Savickienė pristatė informaciją apie 2017 m. gruodžio 1 d. gamintojų, supirkėjų, perdirbėjų ir valstybės institucijų atstovų pasirašytą deklaraciją dėl Pieno ūkių plėtros strategijos gairių įgyvendinimo.
Pieno tarybos nariai pritarė, kad atnaujinta strategija būtų svarbi ir reikalinga, siūlė rasti bendrą sutarimą. Pabrėžta, kad žemės ūkis turi tapti strategine šaka, diskutuota dėl šios strategijos sprendinių.
Pieno tarybos nariai taip pat diskutavo apie Pieno supirkimo taisyklių keitimą dėl elektroninių pieno supirkimo dokumentų įteisinimo: galimus įteisinimo būdus ir poveikį ūkiams.