Pristatyta Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programa iki 2030 m.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pristatė Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programą, kurioje numatytos pagrindinės civilinės saugos plėtros kryptys ir konkrečios priemonės iki 2030 m. Civilinės saugos programos įgyvendinimui numatyta apie 243 mln. eurų.

„Ši programa ne tik taps aiškiu kelrodžiu, kaip stiprinsime civilinę saugą – programoje taip pat numatytas ir jos įgyvendinimui reikiamas finansavimas. Sukurti šio laikmečio iššūkius atitinkančią Civilinės saugos stiprinimo programą paskatino nesaugi kaimynystė ir iš to kylančios karinės ir hibridinės grėsmės; taip pat nesaugi Astravo atominė elektrinė bei karo Ukrainoje pamokos“, – teigia vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė.

Civilinės saugos programa apima priedangų infrastruktūros plėtrą, Perspėjimo sistemos tobulinimą ir gyventojų informavimo stiprinimą, krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektų parengties didinimą, Sveikatos apsaugos sistemos atsparumo stiprinimą, civilinės saugos pagalbos komandų formavimą ir kt.

Pasak ministrės A. Bilotaitės, civilinė sauga – tai ne vienos valstybės institucijos atsakomybės sritis. Į pasirengimą krizinėms ir ekstremaliosioms situacijoms įtrauktos ir kitos institucijos (Sveikatos apsaugos, Aplinkos, Energetikos ministerijos); šioje srityje ypač svarbus ir savivaldos vaidmuo.

„Ėmėmės iš esmės modernizuoti civilinės saugos sritį ir per šią Vyriausybės kadenciją padarėme didžiulį proveržį. Prieš metus parengėme civilinės saugos koncepciją, kuri paklojo pamatus Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programai. Ši programa iki 2030 metų padės užtikrinti jau pradėtų mūsų darbų tęstinumą“, – sako vidaus reikalų ministrė.

Primename, kad Vidaus reikalų ministerija parengė naują ekstremaliųjų situacijų ir krizių valdymo modelį, Vyriausybės lygiu įsteigtas Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC).

Šalyje nuo nulio sukurtas priedangų tinklas gyventojų apsaugai nuo oro pavojaus. Šiuo metu Lietuvoje identifikuota apie 3,8 tūkst. priedangų, kuriose tilptų maždaug 1 milijonas (apie 36 proc.) šalies gyventojų.

15 šalies savivaldybių jau pasiekė nustatytą priedangų poreikį. Pagal nustatytus reikalavimus vidutiniškai 50 procentų šalies gyventojų turi turėti galimybę rasti saugią vietą oro pavojaus atveju.

VRM iniciatyva įsteigta labai svarbi parengties pareigūno pareigybė. Savivaldybėse ir ministerijose dirba 65 parengties pareigūnai, atsakingi tik už civilinę saugą.

Nuosekliai plečiama ir modernizuojama gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema. Šiuo metu yra 944 perspėjimo sirenos, kuriomis galima perspėti 56,8 proc. gyventojų. Iš Norvegijos finansuojamo projekto nupirktos 197 sirenos, kurios baigiamos montuoti 17-oje savivaldybių, esančių arčiausiai Baltarusijos atominės jėgainės. Tikslas – kad sirenų tinklas pasiektų 75 proc. Lietuvos gyventojų.

Taip pat pradėtas rengti nacionalinis gyventojų evakavimo planas karinio scenarijaus atveju. Valstybės lygio civilinės saugos pratybų skaičius augo beveik 4 kartus palyginti su 2021–2023 m. 2024-2026 m. numatytos 57 civilinės saugos pratybos.

Jau baigiamas įgyvendinti ir 5 metų trukmės kompleksinis priemonių planas, skirtas pasirengimui galimai avarijai Baltarusijos AE. Pagal jį pirmą kartą šalies istorijoje skirtas finansavimas savivaldybėms, esančioms radiacinio pavojaus zonoje – iš viso daugiau nei 90 mln. eur. Pažymėtina, kad šis priemonių planas prisideda ne tik prie geresnio savivaldybių pasirengimo galimam radiologiniam pavojui, bet ir kitoms ekstremaliosioms situacijoms.

Padidintas ir visuomenės informuotumas bei atsparumas – Lietuvos gyventojų, žinančių, kaip reikėtų elgtis ekstremaliųjų situacijų metu, dalis siekia 52 proc.