Šalies socialiniams darbuotojams – „Gerumo žvaigždės“ ir padėkos

Gerumo žvaigždė Šiandien, rugsėjo 27-ąją, Lietuvoje minint socialinių darbuotojų dieną, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė įteikė šešis „Gerumo žvaigždės“ apdovanojimus ir 29 padėkas įvairiose šalies savivaldybėse dirbantiems socialiniams darbuotojams.

„Šiuolaikinė visuomenė jau neįsivaizduojama be socialinių darbuotojų. Jūs reikšmingai prisidedate keičiant ir gerinant pažeidžiamų žmonių gyvenimą – šeimų, vaikų, jaunuolių, žmonių su negalia, senjorų, socialinę riziką patiriančių žmonių –, stiprinate bendruomenes, prisidedate prie mūsų šalies socialinės gerovės kūrimo. Dėkoju už jūsų atsidavimą darbui, iniciatyvumą, profesionalumą ir nuoširdumą“, – įteikdama „Gerumo žvaigždes“ ir padėkas sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Pasižymėjimo ženklas „Gerumo žvaigždė“ yra aukščiausias ministro apdovanojimas, skiriamas asmenims, ypač pasižymėjusiems socialinės apsaugos ir darbo srityje.

Renginio metu „Gerumo žvaigždės“ įteiktos VšĮ Pal. J. Matulaičio socialinio centro vadovei Daliai Beliukevičiūtei, Labdaros ir paramos fondo „Pagalbos namuose tarnyba“ vadovei Jūratei Matikovienei, VšĮ SOTAS direktoriui Martynui Palioniui, Santaros klinikos Socialinio darbuotojo pagalbos skyriaus vedėjai Almai Buginytei, savarankiško gyvenimo namų „Savi namai“ padalinio vedėjai Neringa Žalėnei ir Didvyžių socialinės globos namų direktoriaus pavaduotojai Onai Budrienei.

D. Beliukevičiūtė – pirmosios socialinių darbuotojų kartos atstovė, pradėjusi kurti socialinio darbo praktiką. Ji aktyviai įsitraukė teikiant pagalbą sunkumus išgyvenantiems vaikams, tapo vieno pirmųjų Lietuvoje vaikų dienos centro įkūrėja. Taip pat kartu su bendraminčiais įkūrė sėkmingai veikiančią nevyriausybinę organizaciją – VšĮ „Socialinis veiksmas“ –, kuri pirmoji Lietuvoje pradėjo teikti ir išvystė naują socialinio darbo paslaugą – darbą gatvėje su jaunimu.

J. Matikovienė – Labdaros ir paramos fondo „Pagalbos namuose tarnyba” steigėja ir vadovė. Organizacijos teikiamas paslaugas kiekvienais metais gauna per 200 asmenų, suteikiama daugiau kaip 70 tūkst. paslaugų valandų. Per savo darbo praktiką ji sukaupė nemažai patirties rengiant, koordinuojant ir vykdant projektus bei teikiant tiesiogines socialines paslaugas skurdą ir kitas socialines problemas patiriantiems vyresnio amžiaus ar negalią turintiems žmonėms. 

M. Palionis įgyvendino ne vieną iniciatyvą viešinant gerąją vaikų globos patirtį, pritraukiant globa susidomėjusius žmones globoti vaikus, netekusius tėvų globos. Savo aktyviais veiksmais jis aktyviai prisidėjo prie to, kad būtų įgyvendintas tikslas, jog kiekvienas vaikas augtų šeimoje, o ne globos institucijose. Prasidėjus karui Ukrainoje, M. Palionis aktyviai prisidėjo sprendžiant pagalbos organizavimo klausimus ukrainiečiams globėjams, kurie atvyko į Lietuvą. M. Palionis taip pat yra Socialinių paslaugų srities darbuotojų etikos komisijos narys.

A. Buginytė – viena iš profesionalaus socialinio darbo pradininkų Lietuvoje, mokslinių publikacijų ir socialinių tyrimų psichosocialinės reabilitacijos, socialinių paslaugų kokybės, psichikos sutrikimų turinčių asmenų įtraukties ir kitomis temomis. Jos iniciatyva buvo įkurtas Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės Socialinio darbo metodinis centras.

N. Žalėnė savo darbe sėkmingai taiko biblioterapijos metodą. Ji aktyviai veikia socialinėse medijose – pristato socialinio darbo aktualijas, naujoves, propaguoja socialinio darbuotojo profesiją. N. Žalėnė yra Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos jau keletą metų vykdomos motyvacinės akcijos  „Socialinio darbo žvaigždė“ sumanytoja ir įgyvendintoja.

O. Budrienė turi ilgametę darbo patirtį socialiniame darbe, pasižymi puikiu strateginiu mąstymu, savarankiškai ir operatyviai priima sprendimus, dalinasi gerąja patirtimi, skatina teigiamus socialinius pokyčius. Ji yra atsakingo socialinio darbuotojo pavyzdys globos namų darbuotojams ir paslaugų gavėjams.

Lietuvos socialinių darbuotojų diena Lietuvoje oficialiai minima nuo 2004 m.

Socialiniai darbuotojai Lietuvoje pradėti rengti nuo 1991 metų ir tai yra viena jauniausių profesijų šalyje. Per visą šį laiką socialinis darbas susiformavo kaip savarankiška, unikali profesija, turinti teisinį, mokslinį ir metodinį savo veiklos pagrindimą, aktyvią profesionalų bendruomenę. Šiuo metu šalyje dirba beveik 15 tūkst. socialinių paslaugų srities darbuotojų, iš jų apie 5 tūkst. – socialinių darbuotojų. Per paskutinius penkerius metus socialinių paslaugų srities darbuotojų skaičius padidėjo daugiau nei 3 tūkst. Socialinių paslaugų gavėjų skaičius siekia beveik 98 tūkst., per paskutinius penkerius metus jų padaugėjo per 30 tūkst.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siekia, kad socialinis darbas šalyje būtų matomas ir vertinamas, o socialinių paslaugų srities darbuotojai, kaip savo srities profesionalai, prilygtų kitų, prestižinėmis laikomų profesijų atstovams, įgytų ir išlaikytų žmonių pasitikėjimą, būtų aktyvūs ir iniciatyvūs.

Socialinių darbuotojų darbo užmokestis kiekvienais metais auga. Palyginti su 2018 metais, darbo užmokestis padidėjo dvigubai. Vidutinis socialinių darbuotojų darbo užmokestis „į rankas“ 2023 m. yra 1163 eurai, 2018 m. buvo 583 eurai. Nepaisant to, vidutinis socialinių darbuotojų darbo užmokestis vis dar nesiekia vidutinio darbo užmokesčio šalyje – šiemet jis sudaro 95,5 proc.

Nuolat siekiama užtikrinti geresnes darbo sąlygas socialiniams darbuotojams. Nuo 2022 metų spalio veikia Socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinių kompetencijų tobulinimo centras, kuris yra atsakingas už nemokamų mokymų organizavimą ir vedimą, metodinės pagalbos teikimą, naujų socialinių paslaugų srities darbuotojų palydėjimą jų profesinėje veikloje. Per palyginti trumpą laiką šis centras jau pasiekė puikių veiklos rezultatų.

Nuo šių metų liepos mėnesio veikia Socialinių paslaugų srities darbuotojų etikos kodeksas. Šis naujas ir svarbus dokumentas numato aukštus socialinių darbuotojų veiklos standartus, elgesio normas, išryškina vertybes.