Ministerijoje atidaryta diplomato Antano Liutkaus fotografijų paroda „Lietuviai Prancūzijos Rivjeroje“

Ministerijoje atidaryta diplomato Antano Liutkaus fotografijų paroda „Lietuviai Prancūzijos Rivjeroje“

Pasitinkant Vasario 16-ąją, Užsienio reikalų ministerijoje atidaryta fotografijų paroda iš tarpukario Lietuvos diplomato Prancūzijoje Antano Liutkaus šeimos archyvo (1941–1953).

Parodoje eksponuojamos teisininko, diplomato, dailininko ir ūkininko Antano Liutkaus (1906-1970) nuotraukos iš jo šeimos archyvo – 600 negatyvų kolekcijos. 1941–1953 m. darytose nuotraukose įamžinta jo šeimos, kolegų diplomatų Petro Klimo, Juozo Lanskoronskio, Jurgio Savickio, priverstų pasitraukti iš Paryžiaus ir Ženevos, karo pabėgėlių iš Lietuvos, tarp kurių buvo žymūs meno, mokslo ir kultūros veikėjai, kasdienybė.

Sveikindamas parodos atidarymo svečius, viceministras Jonas Survila sakė, kad Antanas Liutkus yra diplomato pavyzdys, nes diplomatai, kaip ir Renesanso epochos žmonės, anot Leonardo da Vinci, turi prireikus išmanyti ir mokėti dirbti įvairiausius darbus. „Ir turime gebėti kovoti, išgyventi ir tęsti veiklą negandų laikotarpiu. Tikiu, kad šiuolaikinių diplomatų visapusiškomis pastangomis Lietuvos diplomatinei neprireiks antrąkart tęsti veiklos tremtyje, kad kartu su bendraminčiais ir sąjungininkais  laimėsime kovą prieš agresorius ir išsaugosime protėvių Vasario 16-osios Aktu mums patikėtą laisvą Lietuvą“, – kalbėjo viceministras J. Survila

1940 m. birželį Prancūzijoje rezidavę Lietuvos diplomatai karo metus ir pokario pradžią praleido Pietų Prancūzijoje, įvairiais vardais – „Ariogala“, „Amerika“, „Svėdasai“, „Biržai“ – pavadintuose namuose Grasse, Roquebrune Cap Martin, Beaulieu, Villefranche-sur-Mer miesteliuose prie Viduržemio jūros, į kuriuos, Sovietams užėmus Baltijos šalis, juos perkėlė Prancūzijos valdžia, sudariusi galimybę verstis iš žemės ūkio.

Antanas Liutkus 1927 m. baigė Mažeikių gimnaziją, 1931 m. – VDU Teisės fakultetą. Nuo 1933 m. Užsienio reikalų ministerijoje. 1936 m. gruodį paskirtas Lietuvos pasiuntinybės Paryžiuje atašė, 1938 m. – pasiuntinybės antruoju sekretoriumi ir prekybos skyriaus vedėju. Vėliau, po karo, Antanas Liutkus dirbo Vokietijoje: darbavosi VLIK‘e, rūpinosi pabėgėlių reikalais, o 1958 m. buvo perkeltas į Paryžių ir ėjo tada jau neoficialias Lietuvos ambasados Prancūzijoje sekretoriaus pareigas.

Parodos iniciatoriai ir rėmėjai – Antano Liutkaus sūnus Jonas Perkūnas Liutkus, Caroline Masiulis-Paliulis, dr. Asta Petraitytė-Briedienė, Arūnas Antanaitis, Gediminas Šibonis, Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus, Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos institutas, Lietuvos centrinis valstybės archyvas ir Lietuvos nacionalinis muziejus.