Regionų forume. Nuotr. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) Valstybės ir savivaldos institucijos turi aiškiai apibrėžtas atsakomybes švietimo valdymo srityje, tačiau labai svarbus nuolatinis dialogas siekiant bendro tikslo – geriausių sąlygų ugdytis kiekvienam vaikui, nesvarbu, kur jis gyvena. Tai šiandien Prezidentūroje vykusiame Regionų forume pabrėžė švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas, kalbėdamas apie savivaldybių atsakomybes formuojant švietimo regioninę politiką.
„Mokinių ugdymo kokybė, tolygus jo prieinamumas yra ir valstybės, ir savivaldybių, ir mokyklų interesas. Seimas, Vyriausybė, ministerija, savivaldybės, mokyklos vadovai turi aiškiai apibrėžtas sritis, kas už ką atsako. Tačiau tam, kad švietimas funkcionuotų sklandžiai, turime dirbti išvien, prisiimdami savo pareigas ir kartu palaikydami vieni kitus. Stengiamės padėti savivaldybėms: ne tik atsižvelgdami į šių dienų karščiausius poreikius, pvz., dėl įtraukiojo ugdymo, mokytojų trūkumo regionuose, bet ir didindami paramą savivaldybių savarankiškosioms funkcijoms. Tai nereiškia, kad savivaldybėms nebereikia tuo rūpintis“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.
Nors švietimo pagalba, švietimo įstaigų tinklas, su tuo susijęs mokinių pavėžėjimas, ikimokyklinis ugdymas, neformalusis švietimas ir kitos švietimo sritys yra savivaldybių atsakomybė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kasmet skiria finansinę paramą savivaldybėms, kad jos galėtų tinkamai atlikti šias savo funkcijas.
Pastaraisiais metais valstybė ypač didina lėšas švietimo pagalbai, nuo 2020 m. valstybės dotacija švietimo pagalbai finansuoti išaugo kone dvigubai: nuo 74 mln. Eur 2020 m. iki 136 mln. Eur 2023 m.
„Švietimo pagalbos organizavimas yra savivaldybės savarankiškoji funkcija. Ją remia valstybė pagal savo galimybes. Finansavimas švietimo pagalbai kasmet auga – didinamas švietimo pagalbos specialistų darbo užmokestis, skiriamos lėšos ir naujiems etatams steigti. Tačiau svarbu, kad savivaldybės taip pat skirtų atitinkamai lėšų švietimo pagalbai finansuoti – kitaip mokyklose nebus užtikrintas tinkamas švietimo pagalbos specialistų skaičius, mokiniai negaus jiems reikalingos pagalbos, jų tolimesnio mokymosi ir integracijos į visuomenę ar darbo rinką galimybės bus apsunkintos, nes jie neturės reikiamų įgūdžių pagal savo galias. Kitaip tariant, jei norime tvaraus rezultato, privalome visi jo siekti, papildyti ir paremti vieni kitų pastangas“, – kalbėjo G. Jakštas.
Ministras dėkojo savivaldybėms, skiriančioms ypatingą dėmesį naujų mokytojui pritraukimui. Savivaldybės specialistams siūlo įvairias lengvatas, pvz., padengia kelionės į darbą išlaidas, skiria įsikūrimo ar nuomos išmokas ir pan. Valstybė rūpinasi mokytojų rengimu: priėmimas į valstybės finansuojamas vietas didžiausio poreikio specializacijose neribojamas, įstojusieji turi galimybę gauti tikslinę 319 eurų stipendiją, organizuojamos nemokamos perkvalifikavimo studijos norintiems įgyti kitą specializaciją. Beveik 100 pedagogikos studentų šį rudenį iš anksto sudarė ir įsidarbinimo mokykloje sutartį ir gauna tikslinę stipendiją (539 eurų per mėnesį).
„Savivaldybės įgyvendina valstybinę švietimo politiką ir kartu su mokyklomis atsako už švietimo kokybę. Tai labai svarbūs įgaliojimai. Juos įgyvendinant neturi likti vietos politiniams, partiniams interesams – nesvarbu, kokia valdančioji dauguma Seime ir savivaldybių tarybose, dėl to švietimo tikslai savivaldybėse neturėtų keistis. Todėl turime ilgalaikį politinių partijų susitarimą dėl švietimo, todėl nuolat kalbamės ir derinamės nacionalinio lygmens sprendimus su savivalda. Švietimo srityje bendras į tikslą orientuotas darbas yra ne graži deklaracija, o būtinybė“, – sakė ministras G. Jakštas.
