Ateinančiais mokslo metais daugiau kaip 1000 pedagogų galės įgyti papildomų dalykinių kompetencijų ir specializacijų, daugiausiai ikimokyklinio ir priešmokyklinio bei pradinio ugdymo, specialiosios pedagogikos, taip pat lietuvių kalbos ir literatūros, logopedijos.
Tokią galimybę suteiks Nacionalinės švietimo agentūros įgyvendinamas projektas „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“. Projekto partneriai – Vytauto Didžiojo universitetas, Vilniaus universitetas, Vilniaus kolegija – paskelbė kvietimus dalyvauti atrankoje pedagogams, norintiems 2024–2025 mokslo metais įgyti papildomų dalykinių kompetencijų ir specializacijų.
Populiariausia – specialioji pedagogika
Ne pirmus metus įgyvendinamas projektas leidžia jau dirbantiems mokytojams įgyti naują specializaciją. Pastaraisiais metais didžiausio dėmesio sulaukia specialioji pedagogika, kuri populiari ir tarp į aukštąsias mokyklas stojančiųjų pirmakursių: pernai ją pasirinko beveik dvigubai daugiau stojančiųjų nei ankstesniais metais. Specialiaisiais pedagogais pageidauja tapti ir jau dirbantys mokytojai – nuo praėjusių metų rudens šią sritį studijuoja 407 pedagogai.
„Tikimės ir šiais metais sulaukti norinčių tapti specialiaisiais pedagogais. Šių specialistų poreikis per pastaruosius metus išaugo keletą kartų. Nuo šių mokslo metų bendrojo ugdymo mokyklos turi būti pasirengusios priimti vaikus, turinčius specialiųjų ugdymo(-si) poreikių, kaip numato Švietimo įstatymo pakeitimas“, – pastebi projekto „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ vadovas Algimantas Kartočius.
Iš verslo grįžta į mokyklas
Perkvalifikavimo studijos leidžia ne tik mokytojams įgyti naujų kompetencijų ir specializacijų, bet ir atveria galimybę sugrįžti į mokyklas tiems pedagogams, kurie ilgą laiką dirbo verslo sektoriuje. Tokių sėkmės istorijų yra ne viena.
„Persikvalifikavimo studijos – puiki galimybė tiems, kurie nori dirbti mokytoju, tačiau nori keisti mokomąjį dalyką arba pasididinti krūvį ir tapti dviejų skirtingų dalykų mokytoju. Turime ne vieną sėkmės istoriją, kai pasinaudodami perkvalifikavimo studijomis, į mokyklas sugrįžo dirbti tie, kurie 10-15 metų dirbo ne pedagoginį darbą. Įgyvendinti savo svajonę – būti mokytoju – žmonės sugrįžo iš pačių įvairiausių sektorių: statybų, draudimo, notarų biurų, saugos tarnybų ir kitų“, – sako A. Kartočius.
Anot jo, norintys persikvalifikuoti, turi turėti aukštąjį išsilavinimą, pedagogo profesinę kvalifikaciją bei gyventi ir dirbti Lietuvoje. Būsimi klausytojai gali rinktis vieną iš 19 papildomų dalykinių kompetencijų ir specializacijų.
Į mokyklą sugrįžo po 15 metų
Šiuo metu anglų kalbos mokytoja dirbanti Renata Skrebutėnienė, pabaigusi pedagogikos studijas, savo diplomą ilgam buvo padėjusi į stalčių, mat tuo metu biologijos mokytojos darbo ji negavo net rajono mokykloje. Po studijų moteris sėkmingai kopė karjeros laiptais vienoje statybų bendrovėje.
„Mano pasirinkimas palikti gerai apmokamą darbą ir eiti dirbti į mokyklą nustebino ne vieną. Tačiau dirbdama versle vis dažniau sau užduodavau sau klausimą, kokia viso to prasmė? Šiam žingsniui kaupiausi dvejus metus, nuolat skaičiau istorijas, kaip žmonės palieka darbus banke ir išvažiuoja, pavyzdžiui, ūkininkauti, tos istorijos išties įkvėpė. Be to, kelis kartus sulaukiau prašymų padėti vaikams pasiruošti stojimui į mediciną. Šios patirtys man buvo įrodymas, kad mokyti kitus man sekasi ir patinka“, – sako mokytoja dirbanti vilnietė.
Pasinaudodama perkvalifikavimo studijomis, Vilniaus universitete ji įgijo anglų kalbos pedagogo kvalifikaciją ir šiuo metu dirba Paberžės Šv. Stanislavo Kostkos gimnazijoje bei Vilniaus Gabrielės Petkevičaitės-Bitės suaugusiųjų mokymo centre.
Tikslas – daugiau kaip 4 tūkstančiai pedagogų
Galimybė persikvalifikuoti ateinančiais mokslo metais bus suteikta 1151 pedagogui. Jų studijos bus finansuojamos Europos socialinio fondo + ir Europos Sąjungos bendrojo finansavimo lėšomis.
Numatoma, kad iki 2027 m. galimybe persikvalifikuoti ar įgyti papildomų dalykinių kompetencijų ir specializacijų pasinaudos 4430 pedagogų. Tam numatyta skirti 20,9 mln. eurų.
Pedagogai kviečiami rinktis iš 19 skirtingų modulių studijų: nuo tiksliųjų mokslų iki šokio ar pilietiškumo ugdymo.
Prašymus dalyvauti atrankoje kviečiama pateikti iki mokslo metų pradžios, konkrečias priėmimo sąlygas ir datas skelbia projekte dalyvaujančios mokslo įstaigos.
Pedagogikos studijos išlieka prioritetinėmis
Valstybė skatina rinktis pedagogikos studijas ir baigiančiuosius mokyklas ar jau įgijusiuosius aukštąją išsilavinimą. Pedagogikos studijos ir šiemet išlieka prioritetinėmis – vykstant priėmimui į aukštąsias mokyklas stojantieji kviečiami rinktis didžiausio poreikio pedagogikos specializacijas. Į valstybės finansuojamas vietas siekiama priimti kuo daugiau stojančiųjų, norinčių ir galinčių studijuoti. Studentai gali gauti ir valstybės paramą, kuri siekia iki 600 Eur per mėnesį. Pernai pedagogiką aukštosiose mokyklose pasirinko studijuoti beveik 2 tūkst. studentų.
