Slaugytojų pritraukimo perspektyvos regionuose – kur link judame?

Gruodžio 4 d. Trakuose vyko Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) organizuota konferencija „Slaugos pokyčiai. Kur link judame?“, skirta suburti visas Vilniaus regiono suinteresuotas grupes diskusijai, kaip pritraukti slaugos specialistus bei didinti šios profesijos prestižą visuomenėje.

„Džiugu, kad slaugytojai vis dažniau save pozicionuoja kaip savarankiškus, nepriklausomus sveikatos priežiūros specialistus, kurie dirba komandoje kartu su gydytoju. Tokius juos mato ir Sveikatos apsaugos ministerija. Norisi paneigti, deja, vis dar tvyrantį mitą, kad slaugytojai yra tik gydytojų pagalbininkai – priešingai – jie kompetentingi ir savarankiški specialistai, kuriems suteikiama vis daugiau teisių ir savarankiškumo, optimizuojami darbo krūviai. Tačiau to neužtenka. Visos suinteresuotos grupės – gydymo įstaigų, savivaldybių, aukštųjų mokyklų, studentų atstovai – visi turi prisiimti atsakomybę ir suteikti šiai specialybei aukštesnį pasitikėjimo ir įgalinimo kreditą“, – atidarydamas renginį teigė sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas.

Lietuvos slaugos specialistų organizacijos prezidentė Aušra Volodkaitė renginyje atkreipė dėmesį, kad slaugytojų pritraukimo klausimas gvildenamas ir užsienyje: „Ši problema matoma daugelyje pasaulio valstybių – tai lemia senėjanti visuomenė, didėjantis sergamumas lėtinėmis ligomis, augantys pacientų poreikiai ir lūkesčiai, taip pat ypač aktualios slaugytojų parengimo ir išlaikymo problemos bei kiti veiksniai“, – pristatydama Tarptautinės slaugytojų tarybos siūlymus teigė A. Volodkaitė.

Pasak jos, turime didinti visuomenės informuotumą apie slaugytojo profesiją, vaidmenis ir atsakomybes bei naikinti stereotipus viešojoje erdvėje.

Atsakant į klausimą, kas motyvuotų slaugos studentus rinktis darbą regionuose, Lietuvos medicinos studentų asociacijos (LiMSA) atliktos apklausos duomenys parodė, jog 60% jų studijas rinkosi remdamiesi pašaukimu ir noru padėti žmonėms, 20 proc. – nes artimoje aplinkoje turi slaugytojų, o beveik 15% apklaustųjų nurodė pasirinkę slaugos studijas, nes konkursinis balas į norimą specialybę buvo per žemas; dar panašus skaičius studentų teigia, jog slaugą studijuoja tik dėl galimybės ateityje dirbti kosmetologijos srityje.

Asociacijos prezidentės Gretos Burinskaitės teigimu, 3 iš 5 studentų yra tikrai motyvuoti dėl pasirinkto karjeros kelio – tai rodo, jog slaugytojo specialybė Lietuvos visuomenėje nėra pakankamai vertinama.

„Patys studentai kaip pagrindinę studijų nutraukimo priežastį nurodė tai, jog slaugytojo specialybė yra vertinama per mažai, nedideli atlyginimai, emociškai ir fiziškai sunkus darbas“, – pažymi ji.

Numatytos investicijos

Anot SAM Sveikatos sistemos žmogiškųjų išteklių politikos skyriaus vedėjos Dianos Smaliukaitės, pasirenkant likti darbovietėje svarbiais kriterijais tampa saugumo, priklausymas jausmas, pagarba, savęs realizacija, sėkminga integracija į naują vietą tiek darbovietės, tiek geografiniu atžvilgiu. Taip pat, itin svarbi yra vieta, kur studentas baigė studijas, atliko profesinę praktiką ir iš kur yra kilęs.

„Gydytojų specialistų skaičius tenkantis 1 000 gyventojų Lietuvoje gana netolygus – jų daugiausia lieka Vilniaus ir Kauno regionuose. Tuo tarpu slaugytojų situacija kiek kitokia – jų pasiskirstymas Lietuvos regionuose tolygesnis. Viena iš priežasčių – gydytojus ruošia tik dvi aukštosios mokyklos, slaugytojus ruošiančių mokyklų Lietuvoje yra 11 ir jos plačiau pasiskirsčiusios po šalį“, – teigia D. Smaliukaitė.

Sveikatos priežiūros specialistų pasiūlos užtikrinimo veikloms numatyta 14 mln. eurų ES fondų investicijų (2021–2027 metams), kurios apims sveikatos sistemos žmogiškųjų išteklių valdymo efektyvumo didinimą, studijų kainos finansavimą, įsipareigojant dirbti sutartą laikotarpį įstaigoje, sveikatos priežiūros specialistų įgalinimo, pritraukimo ir išlaikymo įstaigoje modelio sukūrimą ir įdiegimą, labiausiai trūkstamų specializacijų prestižo didinimą ir profesinį orientavimą, užsienio specialistų pritraukimą, gydytojo rezidento mentoriaus edukacinių kompetencijų kėlimą bei rezidentūros bazių kokybės didinimo ir plėtros užtikrinimą.

Sveikatos priežiūros specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimui numatyta skirti 27,55 mln. eurų.

Ministerija kviečia gydymo įstaigas pasidalinti informacija apie turimus darbo pasiūlymus bei siūlomas skatinimo priemones specialistų į regionus pritraukimui. Darbo pasiūlymus galima rasti ministerijos internetinėje svetainėje. (Nuorodą rasite ČIA)

Gydymo įstaigų, teikiančių skatinamąsias priemones, siekiant pritraukti sveikatos priežiūros specialistus (įskaitant ir slaugytojus) sąrašą rasite ČIA.  

Konferencijoje dalyvavo Vilniaus regiono gydymo įstaigų atstovai, savivaldybių gydytojai bei administracijų atstovai, slaugos studentus ruošiančių mokyklų – Vilniaus universiteto, Vilniaus Kolegijos, Socialinių mokslų kolegijos – atstovai ir studentai bei svečiai iš Lietuvos medicinos studentų asociacijos (LiMSA). Apvaliojo stalo diskusijose visos suinteresuotos pusės dalinosi esama situacija ir geraisiais pavyzdžiais, aptarė didžiausias problemas ir būdus, kaip kiekviena pusė gali prisidėti prie problemų sprendimo.

Konferencija ,,Slaugos pokyčiai. Kur link judame?“ yra paskutinioji renginių ciklo, skirto pristatyti slaugos pokyčius bei suburti bendradarbiavimui ir slaugytojų pritraukimui suinteresuotas puses, dalis. Konferencijos vyko Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Kauno ir Vilniaus regionuose.

SAM Komunikacijos skyrius