Warning: getimagesize(https://i3.wp.com/zum.lrv.lt/uploads/zum/news/images/22510_24f1814011dbb75d8f66e48ca532f6f1.jpg?w=100&resize=100): Failed to open stream: HTTP request failed! HTTP/1.1 404 File Not Found in /home/we87lt/domains/jonavietis.lt/public_html/wp-content/plugins/featured-image-from-url/admin/dimensions.php on line 116

Warning: getimagesize(https://i3.wp.com/zum.lrv.lt/uploads/zum/news/images/22510_24f1814011dbb75d8f66e48ca532f6f1.jpg?w=100&resize=100): Failed to open stream: HTTP request failed! HTTP/1.1 404 File Not Found in /home/we87lt/domains/jonavietis.lt/public_html/wp-content/plugins/featured-image-from-url/admin/dimensions.php on line 116
Žemės ūkio ir žuvininkystės taryba: iniciatyvos, kompromisai ir dėmesys Ukrainai

Žemės ūkio ir žuvininkystės taryba: iniciatyvos, kompromisai ir dėmesys Ukrainai

Liuksemburge įvyko paskutinė Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės taryba, kuriai pirmininkavo Švedija. Joje svarstyta daug Lietuvai aktualių klausimų – kailinių žvėrelių auginimo ūkiuose draudimas, tausaus augalų apsaugos produktų naudojimas, tarptautinė prekyba ir Ukrainos grūdų eksportas, vyko diskusijos dėl žvejybos sektoriaus perspektyvų.

Palaikoma iniciatyva visoje ES uždrausti ūkiuose auginti kailinius žvėrelius

Taryboje Lietuva kartu su keliolika kitų šalių palaikė Austrijos, Nyderlandų bei Vokietijos iniciatyvą  peržiūrėti gyvūnų gerovę reglamentuojančius ES teisės aktus ir uždrausti kailinių žvėrelių auginimą ūkiuose visoje ES.

Lietuvos įsitikinimu, svarbus ne tik gyvūnų gerovės aspektas. Kailių fermų draudimas taip pat yra moralinis ir etinis klausimas. „Lietuva nacionaliniu lygiu priėmė principinį sprendimą nuo 2027 metų atsisakyti kailinių žvėrelių auginimo. Tikimės, kad tokį draudimą Europos Komisija netrukus pasiūlys ir visos ES lygiu“, – taryboje kalbėjo žemės ūkio viceministras Vytautas Abukauskas.

Ieškomi kompromisai dėl augalų apsaugos produktų naudojimo

Prieš metus Europos Komisija paskelbė reglamento pasiūlymą dėl tausaus augalų apsaugos produktų naudojimo. Norima ne tik iki 2030 metų 50 proc. sumažinti bendrą cheminių augalų apsaugos produktų ir pavojingesnių augalų apsaugos produktų naudojimą, bet ir kiekvienai valstybei narei nustatyti nacionalinius augalų apsaugos produktų mažinimo tikslus.

Kadangi kyla daug klausimų, kaip siekiant tokių ambicingų tikslų užtikrinti tinkamą augalų apsaugą, išlaikyti konkurencingą žemės ūkio ir maisto sektorių, užtikrinti apsirūpinimą maistu, Europos Komisija buvo įpareigota atlikti papildomą poveikio vertinimą. Jo belaukiant buvo svarstomos reglamento pasiūlymo nuostatos dėl integruotos kenkėjų kontrolės, augalų apsaugos produktų naudotojams taikomų reikalavimų ir kt.

ES Tarybos posėdyje Švedijai pristačius pažangos ataskaitą, viceministras V. Abukauskas padėkojo už pastangas ieškant kompromisų šiuo ypač jautriu klausimu, tačiau neslėpė nerimo dėl praktinio nuostatų įgyvendinimo ir galimai išaugsiančios administracinės bei finansinės naštos.

Lietuva nuosekliai laikosi pozicijos, kad reikia peržiūrėti nacionalinių augalų apsaugos produktų mažinimo tikslų apskaičiavimo metodiką. Ji turi būti sąžininga – labiau atsižvelgti į realų augalų apsaugos produktų sunaudojimą valstybėse narėse, skirtingas jų startines pozicijas ir specifiką. Svarbu įvertinti ir mažesnį veiksmingų alternatyvų prieinamumą Lietuvoje, aiškiau apibrėžti „jautrias teritorijas“, kuriose būtų ribojamas augalų apsaugos produktų naudojimas.

Šiuos klausimus, kaip vienus svarbiausių siekiant rasti kompromisą dėl viso reglamento, minėjo daugelis valstybių narių. Diskusijos dėl reglamento bus tęsiamos sulaukus EK atlikto poveikio vertinimo, kurį numatoma paskelbti liepos mėnesio pradžioje. 

Parama Ukrainai – ir prekybos priemonėmis

Tarybos posėdyje ministrai aptarė ir tarptautinę prekybą žemės ūkio produktais. Šioje diskusijoje nemažai dėmesio buvo skirta Ukrainai. Sutarta, kad sklandus Ukrainos grūdų ir kitų žemės ūkio produktų eksportas labai svarbus aprūpinant pasaulio šalis maistu.

Lietuva akcentavo prekybos priemonių svarbą padedant Ukrainai, toliau kovojančiai su nepateisinama Rusijos karine agresija. Autonominių prekybos liberalizavimo priemonių pratęsimas buvo išties svarbus sprendimas, nes prekybos santykių su Europos Sąjunga stabilumas yra viena iš sąlygų padėti sunkmetį išgyvenančiai Ukrainos ekonomikai.

„Tikimės, kad pavyks rasti sprendimus dėl sklandaus Ukrainos žemės ūkio produktų tranzito užtikrinimo, nebus taikomos jokios vienašališkos Ukrainos eksportą ribojančios priemonės. Būtina susitelkti į geresnį Solidarumo koridorių veikimą, dėti pastangas, kad išliktų ir sklandžiai veiktų Juodosios jūros kelias“, – taryboje sakė viceministras V. Abukauskas.

Diskusijos dėl žuvininkystės sektoriaus ateities

Tarybos posėdyje nemažai dėmesio skirta žuvininkystės klausimams. Ministrai, išklausę EK pranešimą apie dabartinę bendros žuvininkystės politikos (BŽP) padėtį, išsakė savo šalių prioritetus nustatant 2024 m. žvejybos galimybes.

„Lietuva remia pagrindinius tikslus – padidinti žvejų atsparumą ir užtikrinti žvejybos išteklių tvarumą. Toks balansas mums yra prioritetas, tačiau Baltijos jūroje galimai sunkiai įgyvendinamas“, – nuogąstavimus dėl žvejybos šiame regione perspektyvų išsakė viceministras V. Abukauskas. Jis paragino EK priimant sprendimus vertinti aplinkybių Baltijos jūroje visumą, daugiau dėmesio skirti socialiniam bei ekonominiam žuvininkystės sektoriaus tvarumui.

Taryboje taip pat buvo patvirtintos išvados dėl Žuvininkystės dokumentų rinkinio, siūlančio priemones, kaip sustiprinti BŽP, geriau apsaugoti jūrų ekosistemas ir užtikrinti perėjimą prie klimatui neutralaus žvejybos bei akvakultūros sektoriaus.

Lietuva laikosi nuostatų, kad kertinis naujų iniciatyvų principas turėtų būti balansas tarp aplinkosauginių, socialinių ir ekonominių tikslų. Susirūpinimą kelia tai, kad Žuvininkystės dokumentų rinkinyje siūlomi užmojai nepritaikomi dėl regioninės žuvininkystės sektoriaus specifikos, todėl Komisija paraginta inicijuoti atvirą dialogą su žvejais ir valstybėmis narėmis, siekiant įveikti kylančius iššūkius.

Žvilgsnis į BŽŪP ateitį – iš naujos perspektyvos

Pastarųjų metų įvykiai, nestabilumas rinkose ir tiekimo grandinėse verčia į apsirūpinimą maistu pažvelgti iš naujos perspektyvos. Diskutuodami apie bendrąją žemės ūkio politiką po 2027 metų, žemės ūkio ministrai svarstė, kaip užtikrinti apsirūpinimą maistu kartu įgyvendinant didelius aplinkos apsaugos užmojus, kaip padaryti šią politiką paprastesnę paramos gavėjams ir valdžios institucijoms.

Kadangi Lietuvos tiesioginės išmokos vis dar vienos mažiausių visoje ES, mūsų šaliai tiesioginių išmokų suvienodinimas tarp valstybių narių yra ir liks ypač svarbiu klausimu. Taryboje viceministras akcentavo ir adekvataus finansavimo keliamiems tikslams, tinklaveikos, realaus BŽŪP supaprastinimo, žemės ūkio produkcijos gamintojų apsaugos krizių atvejais stiprinimo  svarbą.