Birželio 26-29 dienomis Lietuva tęsė darbą Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių tarybos (ŽTT) 53-ioje sesijoje. Aktyviai kėlė Sausio 13-osios bylos teisėjų persekiojimo klausimą, migrantų instrumentalizacijos problemą ir uždarytų lietuviškų mokyklų Baltarusijoje situaciją. Šiaurės Baltijos šalių vardu Lietuva pasisakė dėl taikių susirinkimų ir asociacijų laisvės bei diskusijoje moterų teisių ir socialinės apsaugos tema.
Birželio 26 dieną dialoge su JT specialiąja pranešėja teisėjų ir teisininkų nepriklausomumo klausimais Margaret Satterthwaite, Lietuva dar kartą priminė Rusijos neteisėtus veiksmus prieš Sausio 13-osios bylą tyrusius ir nagrinėjusius Lietuvos Respublikos prokurorus ir teisėjus, pabrėždama, kad teisėjų ir teisininkų nepriklausomumas yra būtina žmogaus teisių ir teisingumo užtikrinimo sąlyga.
Tą pačią dieną dialoge su JT Specialiuoju pranešėju migrantų teisių klausimais Felipe Morales Lietuva atkreipė dėmesį į reguliarios, nereguliarios ir instrumentalizuotos migracijos skirtumus bei pabrėžė visų šalių, įskaitant Baltarusijos, tarptautinių įsipareigojimų svarbą. Specialusis pranešėjas Felipe Morales pabrėžė, kad migrantai neturėtų būti išnaudojami ar aukojami politiniams tikslams.
Birželio 27 dieną vykusiame dialoge su naująja JT specialiąja pranešėja švietimo klausimais Farida Shaheed Lietuva kėlė uždarytų lietuviškų mokyklų Baltarusijoje klausimą. Pažymėta, kad Lietuvoje užtikrinamos galimybės visiems vaikams be diskriminacijos gauti nemokamą, kokybišką ir įtraukų ugdymą. Ypatingas dėmesys skiriamas tautinių mažumų mokykloms. Tačiau Baltarusijoje tautinių mažumų mokyklų, įskaitant lietuvių, veikla vienašališkai sustabdyta. Pabrėžta, kad tokie Baltarusijos valdžios institucijų veiksmai yra diskriminaciniai ir pažeidžia lietuvių ir kitų tautinių mažumų švietimo ir kalbos teises.
Birželio 28 dieną Lietuva, Šiaurės ir Baltijos valstybių vardu pasisakydama dialoge su JT specialiuoju pranešėju teisių į taikių susirinkimų ir asociacijų laisvę klausimu, padėkojo pranešėjui už jo dėmesį atsakomybės už sunkius žmogaus teisių pažeidimus prieš pilietinės visuomenės atstovus ir protestuotojus užtikrinimui bei pabrėžė tarptautinės bendruomenės vaidmens svarbą atsakomybės užtikrinimo procese.
Savaitės pabaigoje, birželio 30 dieną Šiaurės ir Baltijos šalių vardu Lietuva atkreipė dėmesį į moterų ir mergaičių patiriamą diskriminaciją lyties pagrindu švietime ir darbo rinkoje. Smurtas, seksualinis priekabiavimas, darbo užmokesčio nelygybė prisideda prie ilgalaikio skurdo. Pabrėžta, jog lygiateisis moterų dalyvavimas politikoje ir viešajame gyvenime bei lyderystė kuriant socialinės apsaugos politiką yra ypač svarbūs užtikrinant visų moterų teises.
Taip pat Lietuva prisijungė prie kitų šalių inicijuotų bendrųjų pareiškimų dėl švietimo, saugios mokymosi aplinkos, situacijos Malyje, taikių susirinkimų ir asociacijų laisvės, moterų vaidmens diplomatijoje, moterų dalyvavimo politiniame ir viešajame gyvenime bei visų Europos Sąjungos, Šiaurės ir Baltijos šalių bei Liublino trikampio šalių pareiškimų.
Šią savaitę Lietuvos nuolatinis atstovas Ženevoje ambasadorius Darius Staniulis dalyvavo ir pasisakė Demokratijų bendrijos ir Sakartvelo nuolatinės atstovybės Ženevoje organizuotame renginyje dėl dirbtinio intelekto ir žmogaus teisių, taip pat Lietuva parėmė Ukrainos ir Lenkijos organizuotą renginį Ukrainos karo belaisvių tema bei JT Specialiojo pranešėjo teisių į taikių susirinkimų ir asociacijų laisvę klausimu organizuotą renginį dėl atsakomybės užtikrinimo už rimtus žmogaus teisių pažeidimus taikių protestų metu.
Derybose dėl rezoliucijų įvairiais žmogaus teisių klausimais, Lietuva teikė pasiūlymus prioritetiniams tekstams, siekdama stiprinti žmogaus teisėmis grįstos politikos, lyčių lygybės, moterų ir mergaičių, neįgaliųjų, migrantų ir kitų visuomenės grupių ir asmenų teisių, pilietinės visuomenės ir žmogaus teisių gynėjų apsaugos elementus, o taip pat teikė pasiūlymus Europos Sąjungos bei Šiaurės ir Baltijos šalių pasisakymams, dalyvavo koordinacinėje veikloje.
Kitą savaitę Lietuva įsitrauks į dialogus klimato kaitos, aukų registravimo, žmogaus teisių padėties Baltarusijoje bei pasisakys tvirtinant Čekijos ataskaitą apie situaciją žmogaus teisių srityje, kurią parengė Visuotinės periodinės peržiūros darbo grupė. Taip pat liepos 7 d. Lietuva, kartu su Lenkija, Vokietija ir Japonija organizuoja renginį ŽTT paraštėse, skirtą aptarti blogėjančią žmogaus teisių padėtį ir išraiškos laisvės suvaržymus Baltarusijoje.
Birželio 19 d. – liepos 14 d. Ženevoje vyksta Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos 53-oji sesija. Svarbiausiais Lietuvos prioritetais šią sesiją yra Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir jos globalių pasekmių, nuolat blogėjančios žmogaus teisių padėties Baltarusijoje ir Rusijoje kėlimas, atsakomybės už visus žmogaus teisių ir tarptautinės teisės pažeidimus, įskaitant agresijos nusikaltimą, siekis.
