ES vidaus reikalų ministrų taryboje – dėmesys Šengeno erdvės saugumo didinimui, Lietuva akcentavo migracijos instrumentalizavimą

ES vidaus reikalų ministrų taryboje – dėmesys Šengeno erdvės saugumo didinimui, Lietuva akcentavo migracijos instrumentalizavimą

Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius dalyvavo ES vidaus reikalų ministrų taryboje Briuselyje, kurioje aptarta padėtis Šengeno erdvėje, taip pat situacija prie Suomijos – Rusijos sienos. Viceministras taip pat susitiko su Europos Parlamento LIBE komiteto pirmininku J. F. Lopez Aguilar ir aptarė Lietuvai svarbių migracijos instrumentalizavimo nuostatų išlaikymo Migracijos ir prieglobsčio pakte bei Šengeno sienų kodekse svarbą.

„Priešiškų režimų vykdomas migrantų instrumentalizavimas kelia vis didesnį nerimą. Patyrusi neteisėtų migrantų antplūdį, Suomija uždarė visus sienos kirtimo punktus su Rusija. Šengeno šalys, turinčios išorinę rytinę sausumos sieną su Rusija ir Baltarusija, atidžiai stebi situaciją ir nuolat keičiasi informacija. Esame pasirengę veikti koordinuotai, jei to reikalaus situacija. Taip pat labai laukiame sprendimų ES lygiu“, – teigia viceministras A. Abramavičius.

Viceministras pabrėžė, kad Lietuva jau 2,5 metų aktyviai siekia pokyčių ES migracijos teisėje. Dabartinėje teisinėje bazėje nėra numatytos priemonės kovai su instrumentalizuota migracija. Šiuo metu dėl Migracijos ir prieglobsčio pakto teisėkūros pasiūlymų vyksta derybos su Europos Parlamentu. Tikimasi, kad  sutarimas bus pasiektas iki Kalėdų. Lietuvai svarbiausi klausimai šiose derybose yra privaloma prieglobsčio pasienio procedūra, lankstus solidarumo tarp ES valstybių narių mechanizmas (turėti galimybę rinktis iš kelių rūšių solidarumo priemonių) ir priemonės atremti migracijos instrumentalizavimą.

Atsako į migracijos instrumentalizavimą aspektas svarbus ir Šengeno sienų kodekso pakeitimų kontekste. Tačiau čia nusimato sunkios derybos tarp ES Tarybos ir Europos Parlamento, nes pastarasis patvirtino poziciją, kuria siūloma išbraukti visas su migracijos instrumentalizavimu susijusias nuostatas. Lietuva palaiko Suomijos keliamą idėją dėl naujos priemonės atsakui į migracijos instrumentalizavimą – tai būtų ES lygmens mechanizmas, kuris leistų masinio neteisėtų migrantų antplūdžio atveju, iškilus grėsmei šalies suverenitetui, laikinai sustabdyti prieglobsčio prašymų priėmimą.

Šiuo metu 11 Šengeno zonos valstybių yra atkūrusios vidaus sienų kontrolę. Reaguojant į šią situaciją, Europos Komisija parengė rekomendacijas dėl valstybių narių bendradarbiavimo. Pasak viceministro, intensyvesnis keitimasis informacija, bendrų veiksmų ir alternatyvių priemonių skatinimas yra svarbūs siekiant užtikrinti, kad vidaus sienų kontrolės atnaujinimas būtų tik kraštutinė priemonė.

Anot A. Abramavičiaus, stiprios, atsparios, pažangiai ir veiksmingai valdomos išorės sienos yra pirmoji ir pagrindinė gynybos linija ir tai turėtų būti šalių prioritetas, norint atkurti įprastą Šengeno erdvės funkcionavimą.

Taryboje taip pat aptartas karo prieš Ukrainą ir situacijos Vidurio Rytuose poveikis ES vidaus saugumui.  Pasak viceministro, siekiant suderinti Ukrainos sienų valdymą su ES standartais, būtina nuolat vykdyti nuolatines ES patariamąsias misijas, teikti „Frontex“ ir valstybių narių pagalbą; Lietuva yra pasirengusi prie to prisidėti.

A. Abramavičius pabrėžė, kad taip pat būtina stiprinti ES atsparumą kitoms saugumo rizikoms, susijusioms su Rusijos agresija Ukrainoje, pavyzdžiui, galimiems didelio masto cheminiams, branduoliniams, radiologiniams ir biologiniams incidentams, sabotažo veiksmams prieš kritinę infrastruktūrą, piktybinėms kibernetinėms atakoms ir kitoms hibridinėms grėsmėms, taip pat Rusijos propagandos sklaidai internete. Viceministro teigimu, veiksminga sienų apsauga ir stebėjimas yra esminis elementas siekiant suvaldyti su karu Ukrainoje susijusias grėsmes, tokias kaip šaunamųjų ginklų kontrabanda arba ekstremistų įsiskverbimas į ES.