Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su Lietuvos mokslo taryba (MLT) kuria reguliarų bendradarbiavimo formatą, skirtą strateginiams ir aktualiems medicinos ir sveikatos mokslų bei inovacijų klausimams aptarti. Sausio 8 d. įvykusiame pirmajame susitikime diskutuota tema „Mokslas ir inovacijos. Kuo galime būti vieni kitiems įdomūs ir naudingi“.
Numatyta rengti reguliarius susitikimus, kuriais siekiama stiprinti medicinos ir sveikatos mokslų srityje dirbančių institucijų bendradarbiavimą. Iniciatyva yra LMT įgyvendinamo projekto, kuriam atstovavo Lietuvos mokslų tarybos Mokslo ir inovacijų patarėja Lina Žiaukienė, dalis.
„Atsigręžti į mokslą ir inovacijas ministeriją paskatino LMT ir ŠMSM projektas, kurio tikslas – sukurti mokslo ir inovacijų patarėjų tinklą ir padėti ministerijoms plačiau naudotis mokslo teikiamomis galimybėmis, priartinti mokslą prie politikos formavimo, atsakingiau planuoti prioritetus ir numatyti ateities perspektyvas. Viliuosi, kad ši iniciatyva taps ilgalaikė platforma, kuri pasitarnaus praktiniam inovacijų taikymui sveikatos sistemoje,“ – atidarant renginį kalbėjo Sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas.
Pirmajame susitikime dalyvavo medicinos ir sveikatos srities lyderiai, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) ir Lietuvos mokslo tarybos (LMT) atstovai. Dalyvius pasveikino Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Justas Nugaras bei Lietuvos mokslo tarybos valdybos pirmininkas prof. habil. dr. Eugenijus Butkus.
Diskusijoje nuomonėmis dalijosi dešimties reikšmingiausių medicinos ir sveikatos mokslų institucijų vadovai, atstovai: Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto ir Gyvybės mokslų centro, VU ligoninės Santaros klinikų, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir LSMU ligoninės Kauno klinikų, Nacionalinio vėžio instituto, Klaipėdos universiteto, Klaipėdos universiteto ligoninės, Inovatyvios medicinos centro, Vilnius TECH, Kauno technologijos universiteto.
Už mokslą ir inovacijas atsakingi atstovai vardijo problemas, trukdančias inovacijų plėtrai. Vienu svarbiausių ir skubiai spręstinu klausimu vieningai įvardytas sveikatos duomenų panaudojimo klausimas. Atkreiptas dėmesys į Pakartotinio sveikatos duomenų naudojimo įstatymo įveiklinimo poreikį, akcentuota nestandartizuotų, nestruktūrizuotų, nenuasmeninamų sveikatos duomenų problema skirtingose didžiausiose universiteto ligoninėse. Minėtos problemos sudaro kliūtis ne tik mokslo vystymuisi, bet ir stabdo pažangių technologijų taikymą diagnostikos, gydymo ir sveikatos paslaugų teikimo srityse. Šiems klausimams spręsti būtinas mokslo ir inovacijų bei sveikatos politiką formuojančių institucijų bendradarbiavimas.
Įvardyti ir kiti, ne mažiau svarbūs mokslo pažangą ir inovacijų plėtrą lėtinantys veiksniai – medicininių prietaisų validavimo procedūros, institucinių bioetikos struktūrų kūrimosi poreikis, būtinybė teisiškai reglamentuoti universitetų ligoninių dalyvavimą mokslinėje veikloje, nekomercinių klinikinių tyrimų ir kitos MTEP veiklos finansavimo problemos.
Diskutuojant kartu su ŠMSM, SAM ir LMT buvo išsakyta mintis, kad šiuose procesuose juntamas poreikis įtraukti Ekonomikos ir inovacijų ministeriją (EIM), Inovacijų agentūrą ir kitas susijusias įstaigas siekiant glaudesnio bendradarbiavimo ir ieškant problemų sprendimų su sistemos dalyviais. Šios veiklos svarbą taikliai pastebėjo Ministro Pirmininko patarėja sveikatos apsaugos ir neįgaliųjų klausimais Živilė Gudlevičienė: „Vienoje pusėje – Vyriausybė ir teisės aktai, kitoje – subjektas kuriam jie skirti, tačiau keliui iki įgyvendinimo nutiesti kartais trūksta jungiamųjų grandžių“.
„Pirma tokio pobūdžio diskusija atvėrė bendradarbiavimo svarbą ir poreikį dalintis informacija tiek apie gerus, tiek apie skaudžius dalykus, girdėti vieniems kitus, kartu ieškoti sprendimų, būti atviriems. Tikimės, kad anksčiau vyravusi konkurencijos nuotaika palaipsniui peraugs į dominuojantį bendradarbiavimą ir partnerystę“, – susitikimo rezultatus apibendrino Mokslo ir inovacijų patarėja L. Žiaukienė.
Apie projektą:
Lietuvos mokslo taryba įgyvendina projektą „ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ nacionalinių kontaktinių asmenų tinklo plėtra ir veiklų stiprinimas, mokslo ir inovacijų patarėjų tinklo vyriausybės institucijose sukūrimas ir įveiklinimas“, kurio metu įsteigiamos mokslo ir inovacijų patarėjų ( MIP) pareigybės Vyriausybės institucijose. MIP tikslas prisidėti prie įrodymais grįsto valdymo (mokslo įrodymais, duomenimis, analize grįsto sprendimų priėmimo proceso) ekosistemos Lietuvoje kūrimo, taip pat viešojo sektoriaus institucijų ir įstaigų ir mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo, mokslo ir verslo bendradarbiavimo MTEPI srityje stipinimo.
SAM ir LMT informacija
