Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių taryba (ŽTT) birželio 19 d. – liepos 14 d. vykusios 53-iosios sesijos metu priėmė iš viso 30 rezoliucijų, pasmerkė žmogaus teisių pažeidimus Baltarusijoje, Rusijos agresijos Ukrainoje kontekste, dar kartą išreiškė paramą Ukrainai, aptarė žmogaus teisių padėtį kitose šalyse ir diskutavo teminiais klausimais.
Islamo bendradarbiavimo organizacija (OIC) sesijos metu taip pat inicijavo ŽTT skubiuosius debatus dėl religinės neapykantos išraiškų, pasireiškiančių pasikartojančiu Korano išniekinimu, kurie vyko liepos 11 dieną. Debatų pabaigoje, balsavimu, kurį kvietė Europos Sąjunga, priimta OIC teikta rezoliucija dėl kovos su religine neapykanta, kurstančia diskriminaciją, priešiškumą ar smurtą kurstymas, kuria mandatuojami tolesni ŽTT dialogai šia tema. Debatų metu pasisakiusi Lietuva pabrėžė poreikį užtikrinti religijos ar tikėjimo laisvę visam pasaulyje, kovoti su netolerancija, diskriminacija ir smurtu religiniu pagrindu, kartu akcentuodama, kad ribą tarp išraiškos laivės ir neapykantos kurstymo turi nustatyti teismas.
Paskutinę ŽTT sesijos savaitę Lietuva taip pat pasisakė dialoguose dėl rasinės diskriminacijos, žmogaus teisių padėties Ukrainoje bei Šiaurės ir Baltijos šalių vardu dialoge dėl techninio bendradarbiavimo ir šalių gebėjimų stiprinimo bei prisijungė prie kitų šalių inicijuotų pareiškimų dėl demokratijos ir žmogaus teisių, atsakomybės užtikrinimo Ukrainoje Rusijos agresijos kontekste bei visų Europos Sąjungos ir Šiaurės ir Baltijos šalių pareiškimų.
Liepos 10 dieną Lietuva, kartu su Meksikos, Naujosios Zelandijos, Suomijos ir Latvijos nuolatinėmis atstovybėmis Ženevoje ir Tarptautiniu neįgaliųjų aljansu organizavo renginį „Kaip parengti visiems prieinamą informaciją?“, skirtą įtraukiai komunikacijai su neįgaliaisiais aptarti.
Liepos 12-14 dienomis Lietuva kaip ŽTT narė dalyvavo iš viso 30-ies rezoliucijų priėmimo procese. Lietuvai prioritetinėmis šioje sesijoje buvo ES teikiama rezoliucija dėl žmogaus teisių padėties Baltarusijoje, kuria vieneriems metams pratęstas specialiosios pranešėjos mandatas, taip pat rezoliucijos dėl bendradarbiavimo su Ukraina, pilietinės visuomenės erdvės, smurto prieš moteris ir mergaites, vaikų, ankstyvų ir priverstinių vedybų, naujųjų ir besivystančių technologijų, teisės į švietimą, taip pat rezoliucijos dėl specialiųjų pranešėjų mandatų asmenų su negalia teisių bei teisėjų ir teisininkų nepriklausomumo klausimais atnaujinimo. Europos Sąjunga šią sesiją teikė dvi rezoliucijas – dėl žmogaus teisių padėties Baltarusijoje ir Eritrėjoje.
Be jau minėtų rezoliucijų Lietuva taip pat parėmė inciatyvas dėl žmogaus teisių padėties Sirijoje, techninio bendradarbiavimo ir gebėjimų stiprinimo Kolumbijoje, neteisminių nužudymų, prekybos žmonėmis, skurdo mažinimo ir žmogaus teisių, teisės į pilietybę, verslo ir žmogaus teisių, neigiamo korupcijos poveikio žmogaus teisėms, demokratijos ir rasizmo nesuderinamumo bei diskriminacijos panaikinimo prieš asmenis, sergančius Hanseno liga.
Keturias savaites vykusios sesijos metu svarbiausiais Lietuvos prioritetais buvo Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir jos globalių pasekmių, nuolat blogėjančios žmogaus teisių padėties Baltarusijoje ir Rusijoje kėlimas, atsakomybės už visus žmogaus teisių ir tarptautinės teisės pažeidimus, įskaitant agresijos nusikaltimą, siekis. Lietuva aktyviai įsitraukė į plenarinius posėdžius, rezoliucijų rengimą ir priėmimą, Europos Sąjungos, Šiaurės ir Baltijos šalių, Liublino trikampio (Lietuva, Lenkija, Ukraina) formatų pozicijų formavimą. Iš viso Lietuva parengė ir plenariniuose posėdžiuose perskaitė 16 pasisakymų nacionaliniu, Šiaurės ir Baltijos šalių ar Liublino trikampio šalių vardu, 6 kartus pasisakė sprendimų priėmimo metu dėl Lietuvai svarbių rezoliucijų bei vieną kartą pasinaudojo atsakymo teise reaguojant į Baltarusijos pasisakymą dėl migrantų padėties Lietuvoje ir pasienyje.
Sesijos metu Lietuva organizavo du renginius – dėl žmogaus teisių pažeidimų Baltarusijoje ir dėl įtraukios komunikacijos su neįgaliaisiais – bei parėmė kitų šalių inicijuotus renginius dėl Ukrainos karo belaisvių, žmogaus teisių Rusijos okupuotame Kryme, tęstinio švietimo užtikrinimo Ukrainoje, atsakomybės už grubius žmogaus teisių pažeidimus taikių protestų metu bei dirbtinio intelekto ir žmogaus teisių.
Žmogaus teisių taryba yra JT sistemos tarpvyriausybinė institucija, kurią sudaro 47 valstybės narės, jos reguliarios sesijos vyksta tris kartus per metus. Lietuva yra JT Žmogaus teisių tarybos narė iki 2024-ųjų metų pabaigos.
