Lietuvos žuvininkystės sektorius: iššūkiai suvaldyti, įgyvendinamos svarbios iniciatyvos

Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 m. veiksmų programai  įgyvendinti skirta daugiau kaip 83 mln. Eur. Pareiškėjams iki 2023 m. gruodžio 31 d. buvo išmokėta daugiau kaip 77,4 mln. Eur, kurie prisideda prie svarbių sektoriaus iniciatyvų įgyvendinimo. Šios veiksmų programos įgyvendinimo rezultatai aptarti paskutiniame minėto laikotarpio Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014-2020 metų veiksmų programos Stebėsenos komiteto posėdyje.

Komiteto nariams pristatytas išorės ekspertų atliktas Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos įgyvendinimo iki 2023 m. pabaigos veiksmingumo, efektyvumo ir poveikio vertinimas. Ekspertai priėjo išvados, kad veiksmų programa buvo vykdoma efektyviai ir tikslingai. Išanalizuotas jos poveikis pagal kiekvieną Europos Sąjungos (ES) prioritetą, lygintas rezultatų pokytis įmonėse, kurios gavo finansavimą 2016–2023 m., su visomis įmonėmis, veikiančiomis žuvininkystės sektoriuje, nustatytas teigiamas intervencijų (investicijų) poveikis paramą gavusioms įmonėms.

Europos Komisijos (EK) Jūrinių reikalų ir žuvininkystės direktorato atstovas Stebėsenos komiteto posėdyje apžvelgė pasiektus rezultatus, prognozuojama, kad baigus deklaruoti 2024 metais išmokėtą paramą EK Lietuva bus įsisavinusi apie 97-98 procentus 2014-2020 m. skirto Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo lėšų. Toks geras rezultatas džiugina ir ES kontekste, ypač atkreipiant dėmesį į tai, kad šios veiksmų programos  įgyvendinimas tapo nemažu iššūkiu tiek pareiškėjams, tiek institucijoms – pasaulinė pandemija, rinkų sutrikdymas, karas Ukrainoje. Pasiekti rezultatai rodo, kad Lietuvai pavyko suvaldyti iškilusius iššūkius – turime ženklų užaugintos žuvų produkcijos ir perdirbimo augimą, vietos žuvininkystės bendruomenių iniciatyvas, išlaikytas žvejybos tradicijas ir jūrinę kultūrą.

Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 m. veiksmų programos įgyvendinimas

Iki 2023 m. gruodžio 31 d., įgyvendinant veiksmų programą, gautos 1129 paraiškos pagal 6 ES prioritetus. Prašoma paramos suma sudarė 86,84 mln. Eur Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo lėšų. Pasirašytos 924 projektų ir 145 vietos projektų pagal 12 Vietos plėtros strategijų paramos sutartys.

Didžiausio susidomėjimo (patvirtintos 539 paraiškos) sulaukė pirmasis prioritetas – „Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos žvejybos skatinimas“. Iki 2023 m. gruodžio 31 d. išmokėti daugiau kaip 22 mln. Eur viešosios paramos. 2024-aisiais planuojama išmokėti ir deklaruoti dar beveik 6  mln. Eur. Daugiausia pagal šį prioritetą patvirtintų paraiškų (250) skirta jūrų biologinės įvairovės išsaugojimui ir atkūrimui, Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos žalos kompensavimo sistemoms. Iš viso pagal šią priemonę parama buvo išmokėta 37 Baltijos jūros priekrantės žvejybos įmonėms.

149 paraiškos patvirtintos pagal  2 prioritetą – „Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos akvakultūros skatinimas“. Iki 2023 m. gruodžio 31 d. išmokėta daugiau kaip 18 mln. Eur viešosios paramos. Šiemet planuojama išmokėti ir deklaruoti dar bent 1,12 mln. Eur. Daugiausia paraiškų (53) patvirtinta pagal priemonę „Aplinkos apsaugos funkcijas atliekanti akvakultūra“.

Per visą laikotarpį pagal 4 prioritetą „Užimtumo ir teritorinės sanglaudos didinimas“ gautos 28 paraiškos, 23 paraiškoms (žuvininkystės vietos veiklos strategijoms rengti, įgyvendinti  ir bendradarbiavimui skirti projektai) ir 145 vietos projektams skirta parama – beveik 11,5 mln. Eur. 2024 m. planuojama deklaruoti dar bent 1,9 mln. Eur viešosios paramos.

196 paraiškos patvirtintos pagal 5 ES prioritetą – „Prekybos ir perdirbimo skatinimas“. Patvirtinta paramos suma siekia daugiau kaip 12 mln. Eur.  2024 m. planuojama deklaruoti dar bent 1,95 mln. Eur viešosios paramos. Daugiausia paraiškų sulaukta ir patvirtinta (160) pagal priemonę „Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą neigiamo poveikio mažinimas“.