Psichoaktyvių medžiagų vartojimas vaikų ir jaunimo gretose yra ta problema, su kuria šiandien susiduria daugelis išsivysčiusio pasaulio visuomenių. Efektyviausias būdas tam užkirsti kelią – savalaikė, tikslinga, įtrauki prevencija – apie tai šiandien susitikime kalbėjo ir sėkmingomis abiejų šalių patirtimis dalijosi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė ir Islandijos švietimo ir vaikų reikalų ministras Ásmundur Einar Daðason.
Anot M. Navickienės, nepaisant to, jog islandai šiuo metu taip pat susiduria su tam tikrais iššūkiais, jie jau turi gerosios patirties, savo sėkmės istoriją, kaip įveikti žalingų įpročių plitimą tarp vaikų ir jaunų žmonių.
„Taikli, vaikų ir jaunimo poreikius atitinkanti, jiems priimtina, šalia jų esanti, lengvai prieinama prevencija, rodo islandų pavyzdys, yra tai, kas tikrai veikia. Matyt, nereikėtų išradinėti dviračio ir remtis kolegų įdirbiu, kurį iliustruoja skaičiai. Bendraudama su Islandijos delegacija akcentavau, jog vaiko teisių, vaiko gerovės srityse per pastaruosius kelerius metus esame nuveikę ypatingai daug – nuo sisteminių pokyčių iki individualios, tikslinės pagalbos, tačiau erdvės augimui šioje srityje tikrai dar yra. Prioritetai ir toliau išlieka tie patys – nulinė tolerancija smurtui, pagalba pagal poreikius, išskirtinis dėmesys prevencijai“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė.
M. Navickienė susitikime pabrėžė, kad tai, kuo Lietuva gali pasidalinti su Islandija, plečiant tarpinstitucinį bendradarbiavimą – tai patirtis stiprinant jaunimo organizacijas.
„Nors Lietuvos jaunimo politikos mechanizmas yra laikomas pavyzdiniu Europoje, ir toliau kuriame naujas jaunimo įsitraukimo formas. Džiaugiuosi, kad turime ir palaikome stiprias jaunimo organizacijas, kurios ne tik atstovauja jaunų žmonių interesams, bet ir ugdo ateities lyderius. Tai neabejotinai lemia augantį jaunų žmonių dalyvavimą demokratiniuose ir pilietiniuose procesuose“, – susitikime akcentavo M. Navickienė.
Dvišaliame susitikime pristatyta vaiko teisių apsaugos sistemos reforma, kuri leido suformuoti nuoseklią ir koordinuotą vaiko teisių apsaugos institucijų sistemą, užtikrinti reagavimą į galimus vaiko teisių pažeidimus režimu 24/7, išplėsti paslaugų spektrą, taip pat atsirado naujovės, orientuotos į pagalbą vaikui ir šeimai, kurioje nustatomi galimi vaiko teisių pažeidimai – atvejo vadyba, mobiliosios komandos, vaiko laikinoji priežiūra. Be to, dėmesys skiriamas ne tik iššūkiams, su kuriais susiduria šeima, bet ir šeimos ir vaiko stiprybėms, užtikrinamas labiau įvairiapusiškas situacijos vertinimas ir kt.
Savo ruožtu, ministrė taip pat atkreipė dėmesį į nuo praėjusių metų liepos veikiantį įrankį – apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį – kuris yra nukreiptas į greitą nukentėjusiųjų apsaugą, kai smurtautojas eliminuojamas iš aukų aplinkos. Per šį laikotarpį išduota pusšešto tūkstančio tokių orderių.
Kalbėdama apie priemones, M. Navickienė akcentavo Multidimensinės šeimos terapijos programą, skirtą vaikams ir jauniems žmonėms, kuriems yra būdingos kompleksinės elgesio problemos, apimant ir polinkį eksperimentuoti su alkoholiu ir (ar) kitomis psichoaktyviomis medžiagomis. Dėmesys skirtas ir Europos socialinio fondo agentūros su 11 partnerių – psichologinės ir socialinės reabilitacijos paslaugas teikiančiomis įstaigomis – vykdomam projektui „Būk laisvas – nebūk priklausomas“, taip pat – dienos centrų indėliui, kurie ypatingai svarbūs pasiekiant vaikus ir jaunus žmones iš šeimų, patiriančių socialinę riziką, iš šeimų, esančių krizinėje situacijoje.
Susitikime pristatytas ir atvirasis bei mobilus darbas su jaunimu – šios paslaugos yra nemokamos, teikiamos taikant „žemo slenksčio“ principą, kad kaip įmanoma daugiau jaunų žmonių gautų jiems reikiamą pagalbą patogiu būdu. Kalbėta ir apie savivaldos indėlį – savivaldybės yra įgalintos plėtoti ir teikti įvairias prevencines paslaugas, siekiant užkirsti kelią ateityje atsirasti socialinėms problemoms ar kriziniams atvejams, t. y. yra galimos ir veiklos, skirtos alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo tarp vaikų ir jaunų žmonių prevencijai.
Be to, akcentuota, kad priėmus Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimus, planuojama įteisinti naują socialinės priežiūros paslaugą – psichologinę ir socialinę reabilitaciją vaikams bendruomenėje, kurios gavėjais bus vaikai, priklausomi nuo psichoaktyviųjų medžiagų.
Papildoma informacija
Remiantis Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimu Europos mokyklose (ESPAD), XX a. 10-ame dešimtmetyje Islandija užėmė gana aukštą vietą vertinant paauglių alkoholio, tabako ir kitų žalingų medžiagų vartojimą.
Islandijoje buvo bandyta griežtinti įvairius draudimus, susijusius su psichoaktyviųjų medžiagų platinimu, vartojimu, organizuoti vaikams ir jauniems žmonėms įvairias mokomąsias, šveičiamąsias priemones ir pan., tačiau vartojimas tarp vaikų ir jaunų žmonių išlikdavo aukštas. Spręsti šią problemą Islandijai padėjo vaikų ir jaunų žmonių užimtumo ir prasmingo laisvalaikio galimybių didinimas, taip pat aktyvus tėvų ir visuomenės įtraukimas į vaikų gyvenimą. Islandų metodo esmė – subūrus visas suinteresuotas šalis, sukurti paramos, monitoringo ir galimybių mechanizmą pozityviam jaunimo augimui vietos bendruomenės lygmenyje.
