2024-01-20
Berlyne vykusiame pasauliniame maisto ir žemės ūkio forume „Maisto sistemos mūsų ateičiai: sujungti jėgas, kad pasaulyje nebūtų bado“ daugiau nei 70-ies šalių žemės ūkio ministrai kartu ieškojo atsakymų, kaip tvarus žemės ūkis gali veiksmingiau kovoti su badu ir netinkama mityba.
Pasaulinis forumas, kurio tikslas – stiprinti žemės ūkio politinį dialogą, yra neatsiejama tarptautinės parodos „Žalioji savaitė“ dalis. Kiekvienais metais politikai, verslininkai, mokslo ir pilietinės visuomenės atstovai aptaria pagrindinę temą – pastarųjų metų forumuose didesnis dėmesys skiriamas apsirūpinimo maistu saugumo užtikrinimo klausimams. Tarptautinei bendruomenei liko septyneri metai pasiekti, kad būtų įgyvendintas Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkėje numatytas tikslas – iki 2030 m. pasaulyje turi nebelikti bado.
Remiantis statistika, vienas iš dešimties žmonių pasaulyje badauja – daugiau nei 2 milijardai žmonių negali maitintis pilnaverčiu maistu. Siekiant įveikti badą, nuolat susiduriama su naujomis kliūtimis. Daugiašalis dialogas ir pasaulinis aprūpinimas maistu vis dar patiria didelių trikdžių dėl neteisėto Rusijos karo Ukrainoje ir jo padarinių.
Būtinybę užtikrinti Ukrainai nuolatinę tarptautinę paramą ir toliau didinti jos mastą, remti šios šalies žemės ūkio produktų eksportą pabrėžė ir Lietuvos žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, kalbėdamas apie galimybes kurti klimatui ir aplinkai draugiškas maisto sistemas. „Pasaulyje augantis gyventojų skaičius, klimato kaitos krizės, biologinės įvairovės nykimas ir tarša bei nenuspėjami geopolitiniai pokyčiai kelia naujus sudėtingus iššūkius žemės ūkio sektoriui. Perėjimas prie tvarios gamybos yra labai svarbus siekiant užtikrinti aprūpinimą maistu ir pasaulinių maisto sistemų atsparumą“, – kalbėjo ministras.
Jis atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje ūkininkai aktyviai imasi naujų technologijų ir inovacijų – per pastarąjį dešimtmetį daugiau nei 30 proc. visos investicinės paramos buvo skirta ūkių modernizavimui. „Ir ateityje daug dėmesio skirsime tvarioms investicijoms, kurios mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, gerina dirvožemio sveikatą ir gyvūnų gerovę bei skatina smulkių ūkių bendradarbiavimą“, – sakė K. Navickas.
Žemės ūkio ministras pabrėžė ekologinio ūkininkavimo, administracinės naštos ūkininkams mažinimo, konsultavimo paslaugų teikimo ir vartotojų informavimo svarbą. „Lietuvoje skatindami „žalius“ viešuosius pirkimus tikimės padidinti tiek ekologiškų, tiek vietoje užaugintų produktų paklausą. Taip pat kompensuojame didesnes ekologiško maitinimo išlaidas ikimokyklinio ugdymo įstaigoms“, – sakė ministras. Kaip vieną iš pavyzdinių iniciatyvų ministras paminėjo ir trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtrą.
Kalbėdamas apie žemės ūkio veiklos poveikio aplinkai mažinimą Lietuvoje, ministras kolegoms papasakojo apie plėtojamas skaitmenines priemones, skirtas geresniam tręšimo planavimui, taip pat ekologinių sistemų veiklas, kurios skatina mažesnį maistinių medžiagų išsiplovimą. Nors visi pripažįsta būtinybę imtis skubių veiksmų siekiant švelninti neigiamą žemės ūkio poveikį klimatui ir aplinkai, taip pat labai svarbu, kad į tai nukreipti sprendimai būtų pasverti ir visiems priimtini. „Sklandžiam perėjimui prie tvaraus ūkininkavimo ūkininkams reikia tinkamo paskatinimo, kompensacijų už aukštesnius aplinkosaugos reikalavimus ir viešųjų gėrybių kūrimą, – atkreipė dėmesį žemės ūkio ministras K. Navickas. – Sąžininga subsidijų politika turi padėti spręsti kylančius iššūkius“.
