Nuotr. Artūro Žuko Vykstant valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo procesui, aukštosios mokyklos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pateikė projektus, kaip ketina stiprinti savo veiklą. Dalis valstybinių kolegijų siūlo susijungti su kita kolegija ar universitetu, likusios išreiškė norą išlikti savarankiškomis aukštosiomis mokyklomis.
Pateikti savo projektus valstybinės kolegijos galėjo iki balandžio 30 d.
„Siekėme, kad valstybinės kolegijos pirmiausia pačios tartųsi ir įsivertintų savo galimybes pasiekti joms nustatytus ilgalaikius strateginius tikslus ir vykdyti kokybiškas studijas. Individualius stiprinimo planus arba sprendimus dėl dalyvavimo reorganizavimo procese pateikė visos valstybinės kolegijos. Jų iniciatyvas įvertins ministerijos suburta komisija, kuri savo rekomendaciją pateiks švietimo, mokslo ir sporto ministrei bei Vyriausybei“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas.
Dalyvauti valstybinių kolegijų tinklo reorganizavimo procese, prisijungiant ar susijungiant su kita kolegija arba integruojantis į kitos kolegijos ar universiteto sudėtį, siekia Alytaus, Kauno, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos, Kauno technikos, Marijampolės, Vilniaus kolegijos bei Lietuvos aukštosios jūreivystės mokykla. Dalis šių kolegijų pateikė abipusius sutarimus sutelkti išteklius su kita aukštąja mokykla.
Išlikti savarankiškomis aukštosiomis mokyklomis siekia Klaipėdos valstybinė, Panevėžio, Utenos, Šiaulių valstybinė, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos. Keletas jų neatmeta ir galimybės prisijungti kitą valstybinę kolegiją.
„Ministerija valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo projektams numato skirti 20 mln. eurų. Tai mums leistų finansuoti apie 5-7 jungimosi projektus“, – sako G. Jakštas.
Siekis – aukštesnės kokybės koleginės studijos
Stiprinant valstybinių kolegijų tinklą siekiama sudaryti prielaidas kolegijų vykdomų studijų kokybei gerinti. Tai daryti numatoma sutelkiant studijoms ir taikomiesiems moksliniams tyrimams reikalingus žmogiškuosius išteklius ir infrastruktūrą, labiau atsižvelgiant į regiono ir įvairių sektorių poreikius.
Vyriausybės patvirtintame 2023–2024 m. valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo plane keliami valstybinių kolegijų veiklos tikslai 2029 metams. Siekiama, kad 2029 m. bet kurioje valstybinėje kolegijoje studijuotų ne mažiau kaip 1,2 tūkst. studentų. Toks sutelkimas svarbus formuojant ir išlaikant stiprų dėstytojų branduolį, užtikrinant kokybiškoms studijoms būtiną infrastruktūrą. Taip pat siekiant, kad ne mažiau kaip 76 proc. valstybinių kolegijų absolventų per 12 mėnesių po studijų baigimo įsidarbintų pagal įgytą kvalifikaciją.
Tikimasi, kad 2029 m. valstybinėse kolegijose bus ne mažiau kaip 50 proc. visu etatu dirbančių dėstytojų ir ne mažiau kaip 10 proc. mokslo ar meno laipsnį turinčių dėstytojų, dirbančių bent 0,5 etato dalimi.
Nuo praėjusių metų kolegijose startavo trumposios pakopos studijos, kuriose savo kompetencijas gali tobulinti profesinę kvalifikaciją įgiję absolventai ar profesinės patirties sukaupę darbuotojai. Numatoma galimybė kolegijose pradėti ir profesinės magistrantūros studijas.
„Kolegijose mokslo ir studijų vienovė užtikrinama per glaudų ryšį su praktika – dėstytojų ir studentų dalyvavimą taikomuosiuose moksliniuose tyrimuose, meno projektuose ir eksperimentinės plėtros darbuose pagal verslo, pramonės ir kitų organizacijų užsakymus, regionų plėtros projektuose, konsultacinėje veikloje“, – sako G. Jakštas.
Siekiant geresnės studijų kokybės, priimtas sprendimas dėl minimalių reikalavimų suvienodinimo visiems stojantiems į aukštąsias mokyklas – jie bus taikomi nuo 2024 m. Tai leis paskatinti studentų pasirengimą studijoms bei jų motyvaciją. Taip pat atnaujinamos aukštųjų mokyklų dėstytojų kompetencijų tobulinimo gairės, rengiamas tyrėjų ir dėstytojų karjeros modelis.
Nuo 2024 m. atsiranda ir aukštųjų mokyklų skatinamasis finansavimas už studijų veiklos pasiekimus.
Konsoliduoti Lietuvos koleginio sektoriaus potencialą ne kartą rekomendavo ir Europos Komisijos, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ekspertai.