Lietuva sieks Baltarusijos režimo atsakomybės už migrantų neteisėtą įvežimą

Šiandien Vyriausybė pritarė Teisingumo ministerijos iniciatyvai imtis teisinių priemonių siekiant Baltarusijos režimo atsakomybės už migrantų neteisėtą įvežimą, nes, Lietuvos valdžios institucijų duomenimis, tai vykdoma Baltarusijos vadovybės nurodymu.

Baltarusijai bus pateikta pretenzija dėl Protokolo dėl neteisėto migrantų įvežimo sausuma, jūra ir oru, papildančio Jungtinių Tautų organizacijos konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, nuostatų nesilaikymo. Pagal šį Protokolą Teisingumo ministerija pradės derybas dėl ginčo perdavimo arbitražui ar Tarptautiniam Teisingumo Teismui.

„Diktatoriai neturi imuniteto nuo tarptautinės teisės. Po Putino ateina eilė Lukašenkos režimo atsakomybei. Nuosekliai dirbame, kad Lietuva siektų tarptautine teise grindžiamos santvarkos ir teisinės valstybės principo įgyvendinimo. Todėl visi tarptautiniai teisiniai instrumentai ir mechanizmai bus išnaudoti, o atsakingi už tarptautinės teisės pažeidimus, šiuo atveju už neteisėtos migracijos bangą, režimai privalės atlyginti savo veiksmais padarytą žalą”,– teigė Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.

2021 metų vasarą Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje išaugęs nereguliarios migracijos srautas – tai Baltarusijos režimo hibridinė ataka prieš Lietuvą. Šios atakos tikslas – naudojant migraciją kaip įrankį daryti politinį spaudimą ne tik Lietuvai, bet ir visai Europos Sąjungai, keršijant už paramą Baltarusijos demokratinei opozicijai ir sankcijas, taikomas dėl šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų šioje šalyje.

Pasak E. Dobrowolskos, iki šiol Lietuva gynėsi nuo kritikos dėl migrantų srauto valdymo, tačiau ji pati yra politinio spaudimo taikinys. Todėl šiuo atveju turi būti keliamas atsakomybės už neteisėtos migracijos organizavimą klausimas. Atsakomybę už žmonių gabenimą prie Lietuvos–Baltarusijos pasienio, apgaulingus pažadus jiems ir pagalbą neteisėtais būdais patekti į Europos Sąjungą ir už visas pasekmes turi prisiimti Baltarusijos režimas.

Nuo 2021 m. rugpjūčio 3 d., kuomet VSAT pareigūnams suteikta teisė apgręžti neleistinose vietose iš Baltarusijos bandančius sieną kirsti neteisėtus migrantus, jų pasieniečiai yra neįleidę beveik 20 000. Šiai migracijos krizei suvaldyti ir neteisėtai atvykusiems asmenims išlaikyti skirta 112 mln. eurų. Kas mėnesį vieno migranto išlaikymas Lietuvai kainuoja 11 tūkst. eurų.

„Lietuva turi reikalauti jai padarytos žalos atlyginimo, parodyti gebėjimą apginti savo interesus ir galiausiai neleisti, kad migracija būtų kaip žmonių išnaudojimo priemonė, siekiant politinių tikslų“, – teigia ministrė.

Pasak vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, dėl neteisėtų migrantų krizės inicijuodama bylą Baltarusijos režimui Tarptautiniame Teisingumo Teisme, Lietuva žengia labai svarbų ir būtiną  žingsnį.

„Gindamiesi nuo Lukašenkos režimo organizuotos hibridinės atakos, kuriai naudojami neteisėti migrantai,  mes pasitelkė visus įmanomus įrankius – nuo fizinio barjero įrengimo, moderniausių stebėjimo sistemų įdiegimo pasienyje iki pokyčių ES migracijos politikoje. Teisinis barjeras ne mažiau svarbus už fizinį. Tarptautiniame teisingumo teisme inicijuota byla  dar vienas labai svarbus teisinis  žingsnis, kuriuo Lietuva ne tik gina savo interesus,  bet ir  atkreipia  tarptautinės bendruomenės dėmesį į Baltarusijos vykdomus žmogaus teisių pažeidimus“, – pabrėžia ministrė A. Bilotaitė.

Nuo 2021 m. sausio 1 d. į Lietuvą neteisėtais būdais kirsdami valstybės sieną pateko daugiau nei 4,5 tūkst. neteisėtų migrantų iš Artimųjų Rytų, Afrikos ir Azijos (žr. neteisėtos migracijos stebėsenos švieslentę). Didžioji dalis jų atvyko dėl ekonominių priežasčių, sumokėję kelionės išlaidas ir atlygį už neteisėtą sienos kirtimą. Tokia migracijos geografija ir srautai Lietuvai nėra būdingi. Pavyzdžiui, 2019 metais į Lietuvą atvyko 74 neteisėti migrantai, 2020-aisiais – 37, o 2021 metais užfiksuoti jau 8106 bandymai neteisėtai kirsti sieną, 2022-aisiais tokių bandymų buvo net 10599.