Viceministrė J. Neliupšienė: būtini esminiai žingsniai užtikrinti Ukrainos ir Moldovos europinį pasirinkimą

Lapkričio 15 dieną užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė dalyvavo Europos Sąjungos (ES) Bendrųjų reikalų taryboje (BRT), kurios metu už ES reikalus atsakingi valstybių narių ministrai daugiausiai tarėsi dėl ES plėtros ir ateities.

„Sveikiname Ukrainą ir Moldovą, kurios geba vykdyti reikšmingas reformas sudėtingomis vidaus ir geopolitinėmis sąlygomis. Šių valstybių pastangos atsispindi Europos Komisijos rekomendacijoje pradėti stojimo į ES derybas su abiejomis valstybėmis. Savo ruožtu Europos Vadovų Taryba turi kuo greičiau priimti sprendimą pradėti šias derybas“, – teigė viceministrė, ragindama priimti sprendimą dėl derybų su Ukraina ir Moldova pradžios dar šiemet.

Diskusijos dėl ES plėtros įgauna pagreitį ministrams pradėjus pasirengimą gruodžio 14–15 dienomis vyksiančiai Europos Vadovų Tarybai. Europos Komisijai (EK) rekomendavus pradėti ES narystės derybas su Ukraina ir Moldova, paskutinėje šių metų Vadovų Taryboje bus siekiama priimti ilgai lauktą sprendimą, užtikrinantį šių šalių europinę integraciją.

EK taip pat rekomendavo suteikti Sakartvelui ES kandidatės statusą. Lietuva tikisi, kad tai taps paskata sumažinti šios šalies visuomenės poliarizaciją, ją konsoliduoti ir sustiprins pastangas įgyvendinant ES narystės kelyje būtinas reformas.

Bendrųjų reikalų taryboje ministrai taip pat keitėsi nuomonėmis dėl tolesnio proceso, kaip ES viduje bus diskutuojama dėl institucinių reformų rengiantis ES plėtrai. Diskusijų metu viceministrė akcentavo, kad ES valstybės narės visų pirma turi vieningai priimti sprendimą dėl plėtros, o tik tuomet imtis svarstyti ES sąrangos bei politikos pokyčių klausimus.

„Sprendimus dėl plėtros turime priimti vadovaudamiesi logika – pirmiausiai pradėkime derybas su Ukraina bei Moldova dėl ES narystės, tuomet galėsime prasmingiau diskutuoti dėl ES plėtros poveikio ES biudžetui ir skirtingoms ES politikoms“, – pabrėžė J. Neliupšienė.

BRT posėdžio metu EK pristatė teisėkūros planus penktiesiems šios Europos Komisijos metams – buvo aptarta 2024 metų darbo programa. Diskusijoje viceministrė palaikė Komisijos siekius išlaikyti neblėstančią paramą Ukrainai, taip pat akcentavo poreikį užtikinti tinkamus ES instrumentus kovai su neteisėtų migrantų instrumentalizavimu, pasirengimą ES plėtrai bei ES ekonomikos konkurencingumo ir atsparumo užtikrinimą.

Gausioje BRT darbotvarkėje ministrai taip pat aptarė ES ir Jungtinės Karalystės santykių aktualijas. Lietuva pabrėžė, kad, atsižvelgiant į sudėtingą geopolitinę situaciją pasaulyje, ES turi siekti kurti vis glaudesnius santykius su Jungtine Karalyste. Taryboje taip pat aptarta teisinės valstybės principo laikymosi situacija Lenkijoje ir Vengrijoje; artėjant Europos Parlamento rinkimams, buvo aptartas Europos rinkimų įstatymas, kuriuo siekiama modifikuoti esamas Europos Parlamento rinkimų taisykles; ES Tarybai pirmininkaujanti Ispanija pristatė naujausią informaciją dėl jos pačios iniciatyvos įtraukti katalonų, baskų bei galisų kalbas į ES oficialių darbo kalbų režimą.