Birželio 27 dieną Briuselyje vyko ES Bendrųjų reikalų tarybos (BRT) posėdis. Šis posėdis – paskutinis žingsnis derinant Europos Sąjungos (ES) valstybių pozicijas prieš birželio 29–30 dienomis vyksiančią Europos Vadovų Tarybą (EVT).
„Per vieną savaitę siunčiamos dvi aiškios ES žinios – sutarta dėl 11–ojo sankcijų paketo Rusijai ir įvertintos Ukrainos vykdomos reformos, siekiant dar šiais metais pradėti derybas dėl ES narystės“, – pabrėžė posėdyje dalyvavusi užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė.
Anot viceministrės, ES šalių vadovai priims sprendimus dėl tolimesnių veiksmų remiant Ukrainą. Lietuvai svarbiausia, kad ES didintų karinę ir finansinę paramą Ukrainai, ieškotų būdų užtikrinti visišką Rusijos atsakomybę dėl agresijos ir karo nusikaltimų bei pradėtų rengti naujas sankcijas Rusijai ir jos sąjungininkams – Baltarusijai ir Iranui.
„Jei pavyko susitarti dėl 11–ojo sankcijų paketo, bus ir 12–asis“, – neabejoja viceministrė J. Neliupšienė. Lietuva toliau sieks Rusijos valstybinės branduolinės kompanijos „Rosatom“ sankcionavimo ir visiško draudimo į Rusiją vežti dvejopo panaudojimo prekes, nes Rusijoje jos naudojamos tik vienam – kariniam – tikslui. Viceministrė taip pat pastebėjo, kad ką tik priimtas sankcijų paketas daugiausiai skirtas kovai su sankcijų apėjimu ir turėtų iš esmės padidinti Rusijai taikomų sankcijų veiksmingumą.
EVT posėdžio metu ES valstybių vadovai taip pat aptars ES saugumo ir gynybos stiprinimą. „Ši tema grįžta į vadovų darbotvarkę prieš pat Vilniuje rengiamą NATO viršūnių susitikimą, kur bus tariamasi, kaip stiprinti ES ir NATO bendradarbiavimą“, – pastebėjo viceministrė. Lietuva akcentuoja būtinybę pritaikyti esamą šalių infrastruktūrą kariniams tikslams, kad esant grėsmei būtų užtikrintas sklandus karinių pajėgų judėjimas ir taip padidintas šalių apginamumas. Šiam tikslui būtini papildomi finansai, todėl prasidėjus ES daugiametės finansinės programos 2021-2027 metams peržiūrai, Lietuva siekia papildomo finansavimo karinio mobilumo projektams.
ES valstybių vadovai taip pat diskutuos apie ES ir Kinijos santykius. Praėjusią savaitę ES Komisija pristatė komunikatą, kaip stiprinti ES ekonominį saugumą ir siekti ne tik ES ekonomikos augimo, bet ir įvertinti galimas grėsmes iš trečiųjų šalių. Lietuva akcentuoja, kad ES privalo mažinti ekonominę ir investicinę priklausomybę nuo Kinijos bei imtis prekybinių ryšių plėtros su kitomis šalimis. Lietuvos atstovai taip pat pabrėžia, kad ES privalo stebėti Kinijos ir Rusijos santykius bei būti pasirengusi reaguoti, jei Kinija parems Rusijos agresiją prieš Ukrainą.
BRT ministrai taip pat susitiko su Moldovos užsienio reikalų ministru Nicu Popescu. Neformalių pietų metu buvo aptarta Moldovos pažanga po praėjusios savaitės Europos Komisijos žodinio raporto dėl asocijuoto trio (Ukrainos, Moldovos, Sakartvelo) pažangos siekiant narystės ES derybų pradžios.
Tarybos metu vyko diskusija dėl Europos Parlamento rinkimų įstatymo, buvo patvirtintos Europos Semestro rekomendacijos bei ES Tarybos aštuoniolikos mėnesių darbo programa. Ministrams pirmininkaujanti Švedija pristatė informaciją apie įvykusi Stokholmo demokratijos ir teisinės valstybės klausimų simpoziumą, o Lenkija – apie ES anglies dioksido rinkos poveikį įvairioms ES politikos sritims.
