Vilniuje vyksta tarptautinė diskusija ,,Kaip užtikrinti efektyvias apsaugos, pagalbos ir prevencines priemones seksualinio smurto aukoms: nacionalinis ir globalus lygmuo“. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos suorganizuotoje diskusijoje dalyvauja daug aukšto rango atstovų ne tik iš Lietuvos, bet ir Europos lyčių lygybės instituto, Lenkijos, Latvijos, Estijos, Ukrainos valstybės institucijų, tarp jų – Jungtinių Tautų specialioji įgaliotinė seksualinio smurto konfliktuose klausimams Pramila Patten.
„Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra skelbia, kad viena iš dešimties moterų nuo 15 metų amžiaus yra patyrusi seksualinį smurtą, o viena iš 20 buvo išprievartauta. Šia diskusija siekiame sutelkti kaimyninių valstybių ekspertus ir pilietinės visuomenės atstovus, kad galėtume pasidalinti gerosiomis praktikomis, kaip padėti seksualinį smurtą karo sąlygomis išgyvenusiems žmonėms. Labai svarbu spręsti šį siaubingą nusikaltimą ir patraukti kaltininkus atsakomybėn“, – susirinkusiems sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Seksualinis smurtas mūsų visuomenėje tebėra nepakankamai matoma ir sprendžiama problema. Didelį jo atvejų skaičių lemia lyčių stereotipai, nesmurtinio konfliktų sprendimo įgūdžių, smurto apraiškų atpažinimo stoka. Dėl savo brutalumo ir nebaudžiamumo konfliktų situacijoje jis įgauna dar žiauresnes formas ir turi nepamatuojamą žalą jį patyrusiems.
Išgyvenusieji seksualinį smurtą paprastai neieško paramos, slepiasi, nes nėra užtikrinti dėl anonimiškumo ir bijo patirti pakartotinę traumą ar net būti apkaltinti dėl patirtos prievartos. Būtent kreipimasis iš karto po patirto seksualinio smurto padidina galimybes surinkti reikiamus įrodymus baudžiamojoje byloje. Nevyriausybinės organizacijos, dirbančios su seksualinį smurtą patyrusiais asmenimis, teikia emocinę paramą, teisines ir psichologines konsultacijas.
Seksualinio smurto situacija Lietuvoje
Pastaraisiais metais Lietuvoje apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje politikos srities klausimams skirtas ypatingas dėmesys. Pasak ministrės M. Navickienės, institucijoms pavyko sutarti ir turime iš esmės atnaujintą Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą. Jame įtvirtinta prevencinė apsaugos nuo smurto priemonė – apsaugos nuo smurto orderis, kuriuo smurto pavojų keliantis asmuo 15 parų atskiriamas nuo smurto pavojų patiriančio asmens.
Nuo 2023 m. liepos 1 d., kuomet pradėjo veikti naujasis įstatymas, iki 2023 m. spalio 2 d. jau turime 5468 išduotus orderius. Smurto dinamika įvairi, tačiau daugiausiai nuo smurto artimoje aplinkoje nukenčia moterys (79,2 proc.), vyrai – mažiau (20,8 proc.).
Šiuo metu pagalba užtikrinama visoje Lietuvoje – dirba 24 akredituotos institucijos, kurios gali suteikti kokybišką ir efektyvią specializuotą kompleksinę pagalbą nukentėjusiems asmenims. Nuo šių metų liepos 1 d. Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai iš viso dirbo su 9922 asmenimis. Vertinant 2022 m. ir 2023 m. to paties laikotarpio rezultatus, Specializuotų kompleksinės pagalbos centrų klientų skaičius išaugo beveik 3 kartus.
„Nuo šių metų kiekvienoje savivaldybėje jau dirba Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisijos. Taip stiprinamas NVO ir valstybės institucijų bendradarbiavimas, paslaugų eteikimas tapo efektyvesnis ir nukentėjusiems, ir pavojų keliantiems asmenims. Džiaugiamės ir Smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje tarybos, kuri yra prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veikianti visuomeninė patariamoji institucija, veikla. Taryba nagrinėja smurto artimoje aplinkoje klausimus ir teikia Seimui, Vyriausybei, ministerijoms, kitoms institucijoms ir įstaigoms pasiūlymus, kaip užkirsti kelią smurtiniams atvejams“, – sakė ministrė M. Navickienė.
Pagalba Ukrainai
Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras“ kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija įgyvendina projektą „Kompleksinė pagalba seksualinės prievartos aukoms iš Ukrainos.
Padedant Eurojustui, Lietuva, Lenkija ir Ukraina įsteigė jungtinę tyrimo grupę (JTG) karo nusikaltimams, nusikaltimams žmoniškumui ir kitiems tarptautiniams nusikaltimas tirti. Europolas prisijungė prie Eurojusto ir Tarptautinio baudžiamojo teismo prokuratūros kaip JTG dalyvis ir teiks JTG nariams analitinius bei teisinius vertinimus, rems duomenų, teisėtai gautų iš atvirųjų šaltinių, rinkimą ir analizę, vykdys pagrindinių tarptautinių nusikaltimų analizės projektą.
