Gruodžio 11 dieną Briuselyje užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis dalyvavo Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje, kurioje vyko diskusijos apie Rusijos agresiją prieš Ukrainą, padėtį Artimuosiuose Rytuose bei situaciją Sahelio regione.
ES ministrų susitikime dalyvavęs Ukrainos diplomatijos vadovas Dmytro Kuleba pristatė situaciją Ukrainoje bei būtiniausius šalies poreikius pergalei pasiekti.
„Turime sutelkti visas pastangas – politines, diplomatines, karines. Europos kontinento, kurio neatsiejama dalis yra Ukraina, saugumą sustiprinsime tik veikdami išvien kaip vertybių siejama sąjunga“, – ES užsienio reikalų ministrų susitikime sakė G. Landsbergis, akcentuodamas ES sutarimo dėl finansinės ir karinės paramos Ukrainai svarbą bei lūkesčius dėl istorinio geopolitinio sprendimo pradėti stojimo derybas su Ukraina ir Moldova.
ES užsienio reikalų ministrai aptarė toliau blogėjančią situaciją Artimųjų Rytų regione ir būtinybę ES koordinuotis su JAV bei partneriais regione, siekiant užkirsti kelią tolesnei eskalacijai regione.
Ministrai taip pat aptarė situaciją Sahelio regione, poreikį didinti ES įsitraukimą ir bendradarbiavimą jame, atremiant ekstremizmo ir nelegalios migracijos grėsmes, taip pat stabdant galimą terorizmo plitimą.
Tarybos susitikimo išvakarėse ES diplomatijos vadovo Josepo Borrellio kvietimu įvyko neformalus ES užsienio reikalų ministrų susitikimas su demokratinės Baltarusijos lydere Sviatlana Cichanouskaja.
„Baltarusija yra svarbi mūsų partnerė renkant įrodymus apie Rusijos pagrobtus ukrainiečius vaikus. Tikiuosi, kad anksčiau ar vėliau Rusija ir jai talkinantys režimai sulauks teisingumo ir pelnytos bausmės, o pagrobti vaikai bus saugiai sugrąžinti namo“, – susitikimo metu pažymėjo ministras G. Landsbergis.
Briuselyje įvyko ir bendras ES užsienio reikalų ministrų susitikimas su Armėnijos užsienio reikalų ministru Araratu Mirzoyanu, kurio metu aptarta ES parama Armėnijos vyriausybės vykdomoms reformoms ir pagalbos priemonės stiprinant Armėnijos atsparumą Rusijos vykdomoms spaudimo priemonėms.
Po Tarybos įvyko ir kasmetinis Rytų partnerystės šalių užsienio reikalų ministrų susitikimas. Ministrai patvirtino Rytų partnerystės politikos svarbą ir poreikį pradėti rengti naują Rytų partnerystės strategiją, kurioje būtų įvertintas naujas geopolitinis kontekstas ir numatyti konkretūs instrumentai padėti Rytų partnerystės valstybėms integruotis į ES bei stiprinti savo atsparumą Rusijos keliamoms grėsmėms.
